TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mūšis tarp dviejų pasaulio vizijų

2016 06 14 6:00
Britams artėja svarbus apsisprendimas, kuriuo keliu pasukti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Savaitgalio apklausos rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau krypsta į „Brexitą“: „Opinium“ duomenimis, 52 proc. britų nori išeiti iš Europos Sąjungos (ES) ir tik 33 proc. renkasi status quo.

Artėjant britų referendumui dėl narystės ES abi stovyklos baigia iššaudyti visus šovinius. Tie, kurie agituoja už tai, kad Didžioji Britanija pasiliktų ES, jaučiasi šiek tiek nusivylę – visi stipriausi kampanijos koziriai mesti, bet norimo efekto nedavė. Ryškaus šuolio apklausose nesulaukta, netgi priešingai – praėjusią savaitę viena apklausa parodė, kad išstojimo iš ES šalininkų yra 51 proc., o proeuropietiškai nusiteikusių rinkėjų 49 procentai. Dar dviejų apklausų duomenimis, pasitraukimo šalininkai pirmavo 10 proc., o savaitgalį skaičiai tapo sensacingi – pasitraukimo šalininkai 19 proc. aplenkė tuos, kurie nori pasilikti.

Britų rinkėjus, regis, mažai paveikė įtakingų asmenų ir organizacijų, tokių kaip JAV prezidento, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio prekybos organizacijos, Anglijos banko, Fiskalinių studijų instituto perspėjimai apie žalą Didžiosios Britanijos ekonomikai, jei šalis pasitrauks iš ES.

Tai, kad Dauning Stritas taip stipriai mobilizavo tarptautinę nuomonę, yra neįprastas šio referendumo bruožas. Labai retas dalykas, kad tiek daug pasaulio lyderių būtų kalbėję apie referendumą, kuris yra kitos šalies vidaus reikalas. Tai suteikė pasilikimo stovyklai progą provokuojamai klausti oponentų: „O kas jūsų pusėje?“ Bet pasitraukimo kampanijos šalininkams savo ruožtu tai leidžia apibūdinti vykstančią kovą kaip „žmonių susirėmimą su elitu“. Būtent taip euroskeptikai ir siekia formuoti debatus. Pagrindiniai pasitraukimo šalininkų teiginiai – „mes atgausime kontrolę“ ir „mes norime susigrąžinti šalį“.

Skirtingos strategijos

Pasisakantieji už Didžiosios Britanijos narystę ES perspėja, kad „Brexitas“ sužlugdys šalies ekonomiką. Gatvėse gali išgirsti, kaip aktyvistai nuolat tvirtina, jog pasaulis tapo globalus ir todėl būtina priklausyti didesniam blokui.

Pasitraukimo stovyklos kampanija nukreipta į žmonių širdis. Ji atliepia jausmus tų, kurie jaučiasi tolimi politikai, bejėgiai tokių globalių jėgų kaip migracija akivaizdoje.

Abi stovyklos laikosi skirtingų strategijų. Pasilikimo šalininkai stengiasi mobilizuoti paramą jiems palankiose terpėse, todėl daugiausia jėgų meta Londone, miestuose, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje.

Škotija ir Šiaurės Airija yra proeuropietiškiausios Jungtinės Karalystės provincijos. Du trečdaliai škotų nori priklausyti ES ir jau pagąsdino, kad „Brexito“ atveju rengs naują referendumą dėl savo nepriklausomybės.

Dabar siena tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos yra visiškai atvira, nors vienoje jos pusėje yra eurai, o kitoje svarai. Šiaurės Airijai tai ypač svarbu ir jos neįtikina pasitraukimo šalininkų pažadai, kad taip ir liks. Juk jie nuolat kalba apie „sienų kontrolės atgavimą“. Sienai tarp Airijos ir Šiaurės Airijos tapus išorės siena, greičiausiai ten turės atsirasti kontrolės ir muitinės postai, kokie yra tarp Švedijos ir Norvegijos. Pasilikimo šalininkai aiškina, jog siena pakirs ir taikos procesą Šiaurės Airijoje bei jo laimėjimus.

Pasilikimo stovyklą labiau remia kosmopolitiški, jaunesni ir labiau išsilavinę miestų gyventojai. „Brexito“ šalininkų stiprybė – mažesni miesteliai, vyresni rinkėjai, ekonomiškai labiau pažeidžiami, su baime žvelgiantys į dingstantį jiems gerai pažįstamą pasaulį, ir tie, kurie mano, jog narystė ES varžo jų šalies ekonomiką.

Blogai Europai

Politiškai iki birželio 23 dienos Europa yra nežinomybėje, ji laukia. Tačiau Europos lyderiai žino, kad turi rasti susvetimėjimo su Europos projektu sprendinį daug platesniu mastu nei vien tik Didžiosios Britanijos atveju. Visus nustebino neseniai paskelbti duomenys, rodantys nuotaikas kitose ES šalyse: 53 proc. prancūzų norėtų tokio paties referendumo, 48 proc. italų pasisako už išstojimą iš ES ir net tarp vokiečių to norinčiųjų yra 29 procentai.

Pew tyrimų centro duomenimis, 51 proc. europiečių dešimtyje ES šalių palankiai vertina Europos Sąjungą, bet 42 proc. norėtų, kad jų sostinės susigrąžintų daugiau galių.

Atvirumo akimirką Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, jog „tai mes esame atsakingi“, ir perspėjo, kad „Europa be nacionalinių valstybių yra utopija“.

Tuo tarpu Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom sakė, kad jeigu Jungtinė Karalystė balsuos už pasitraukimą, visa ES gali subyrėti, nes ir kitos šalys panorės pasekti jos pavyzdžiu ir ims reikalauti panašių referendumų.

Ministrės manymu, kad ir kokia būtų referendumo baigtis, ji nieko gera nežada. Jei britai pasiliks, kitos šalys galės sakyti: „Jie išsiderėjo sau išimčių, tad kodėl ir mes negalime.“ Ministrė vylėsi, kad Jungtinė Karalystė, kurioje gyvena apie 90 tūkst. švedų, liks ES, nes „pramonė nemėgsta nesaugumo“.

D. Tuskas taip pat įspėjo, kad pasitraukimo atveju Didžiosios Britanijos derybos su ES dėl naujų santykių gali užtrukti iki septynerių metų ir „jokių sėkmės garantijų nėra“.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble įspėjo Didžiąją Britaniją nesitikėti tokios pačios prieigos prie ES bendrosios rinkos, kokią turi blokui nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija. „Viliuosi ir tikiu, kad Didžioji Britanija galiausiai apsispręs nesirinkti „Brexito“. Jos pasitraukimas būtų didžiulis praradimas Europai“, – sakė jis.

Dvi pasaulio vizijos

Europiečių nerimo priežastys labai panašios į tas, kurios drumsčia ir Amerikos politiką: ekonominis nesaugumas, daugelio tradicinių darbų išnykimas, baimė dėl migracijos ir tapatybės, spartus bendruomenių keitimasis.

Jungtinės Karalystės rinkėjai mėgina suprasti sudėtingus klausimus, skaičius ir ES mechanizmą. Daugeliui ES atrodo tolimas projektas, daugelis jaučiasi sutrikę, nežinantys, kuriuo keliu pasukti.

Abiejų kampanijų dalyviai turi savo įsivaizdavimą, kaip jų oponentai elgsis paskutinėmis dienomis. Pasitraukimo stovykla laukia sterlingo smukimo, nestabilumo rinkose (tai jau ir vyksta), o pasilikimo stovykla tuo naudojasi, kad pademonstruotų išėjimo riziką.

Pasilikimo stovykla įsitikinusi, jog priešininkai ir toliau eskaluos imigracijos temą ir pasinaudos bet kokiu įvykiu, kuris padės įrodyti, jog Didžioji Britanija prarado sienų kontrolę. Jie taip pat kels savo klausimus: „Kodėl Europoje tiek daug nepasitenkinimo ES? Ar po britų sprendimo pasilikti bus siekiama dar glaudesnio suartėjimo?“

Buvęs ministras pirmininkas seras Johnas Majoras neseniai pabrėžė, jog pasitraukimo stovyklos šalininkai kartoja tą pačią mantrą: norime susigrąžinti šalį. Jo teigimu, tai tik emocijos ir jos yra klaidingos. Jei emocijos užgoš realybę, Didžioji Britanija praras galią, prestižą, saugumą ir dalį savo ekonominės gerovės.

Už šios intensyvios politinės kovos slypi du skirtingi požiūriai į pasaulį.

Prieš narystę ES nusistačiusi stovykla tikina, jog galima pakreipti savo likimą, atgauti kontrolę ir atkurti nacionalinį suverenumą. Pasilikimo šalininkai sako, kad globalizacija yra neatšaukiamas procesas, o tik valdomas. Vos prieš kelias dienas Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė: „Jei mąstysime tik nacionalinėmis kategorijomis, negalėsime siekti pažangos.“

Taigi referendumo rezultatas nubrėš ne tik Didžiosios Britanijos ateitį, bet bus esmingai svarbus mūšyje, kuris vyksta tarp dviejų pasaulio vizijų.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"