TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mūšis už Rusijos sielą

2012 02 08 8:54

Šių metų Davoso ekonomikos forume dalyvavo ir buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Jo metu britų rašytojui ir žurnalistui serui Haroldui Evansui ji davė interviu, kurį išplatino Reuters. C.Rice mintys turėtų būti įdomios ir LŽ skaitytojams.

Prisiminkime pirmąjį Slovėnijoje įvykusį Vladimiro Putino ir George'o W.Busho susitikimą, po kurio JAV prezidentas pasakė: "Pažvelgiau į šio žmogaus akis ir pamačiau, kad jis turi sielą." Kaip dabar yra su ta pono Putino siela?

- Nežinau, kokia jo siela, bet elgesys pasibjaurėtinas. Tuomet Slovėnijoje buvo kitaip. Buvo kitokia Rusija, o jis dar taip smarkiai savimi nepasitikėjo. Jis nuoširdžiai ir iš karto palaikė mus po Rugsėjo 11-osios įvykių. Tačiau metams einant jo režimas darėsi vis labiau autoritarinis, jis sutrypė nepriklausomas institucijas ir laisvę. 

- Britų istorikas Niallas Fergusonas teigia, kad Rusija buvo siaubingai ir galbūt nepagydomai deformuota per 70 komunistų valdymo  metų. Jis sako, kad mes dabar galėtume ir nesijaudinti, nes praėjus 20 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija jau negali pretenduoti į pasaulio lyderes dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir 10 kartų mažesnio nei JAV bendrojo vidaus produkto.

- Posovietinė Rusija nėra vienalytė. Žmonės turi asmeninės laisvės daugiau nei kada nors šios šalies istorijoje. Jie ir gyvena geriau. Atsirado vidurinė klasė, kuo ir galima paaiškinti kilusią reakciją į tai, kad V.Putinas vėl nori sugrįžti. Tačiau struktūros, kuriomis remdamasi laikosi valdžia, nėra linkusios keistis, ekonomikos pagrindas vis dar nafta ir dujos, neišnaudojamas milžiniškas žmonių potencialas. Akivaizdu, kad Rusijos įtaka blėsta, bet nesakyčiau, jog tai neatsiliepia likusiam pasauliui. Rusija yra Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę. Ji turi milžinišką armiją ir dešimtis tūkstančių branduolinių galvučių, ji daro didelę įtaką Centrinės Azijos regionui. Ji jau nėra viena iš dviejų pasaulio galybių, bet vis dar stipri valstybė.

- Ar V.Putino laukia Hosni Mubarako likimas? Johnas McCainas jį įspėjo: "Vladimirai, greitai Arabų pavasaris pasieks ir jus."

- Nekalbėčiau apie Arabų pavasarį, nes Maskvos režimas lankstesnis, o ir V.Putinas nėra visą laiką toks pats. Dabar, kai žmonės jau nejaučia didelės baimės, V.Putinui gali būti sunku valdyti Rusiją. Rusai kyla, kad apgintų savo požiūrį. Jie pasijuto labai įžeisti, kai paaiškėjo, kad V.Putinas sudarė prekybinį sandorį su Dmitrijumi Medvedevu. Manau, tai buvo didžiulė klaida.

- Kiek rimta V.Putino antivakarietiška retorika?  Ar tai tik pašaras nacionališkai nusiteikusioms masėms? Ar Hillary Clinton buvo teisi kritikuodama neskaidrius rinkimus? Jūs anksčiau ėjote jos pareigas. Kaip išsaugoti balansą tarp demokratijos skatinimo ir noro išlaikyti gerus santykius?

- Ji buvo visiškai teisi kalbėdama apie mūsų vertybes. Daugybę kartų kritikavau V.Putiną ir jam tai nepatiko. Manau, antivakarietiška retorika - tai iš dalies V.Putiną apėmusios desperacijos išraiška, tačiau tikiu, kad jame giliai įsišaknijęs įtarumas dėl Vakarų.

- Ar kilę neramumai nepadarys dar labiau pažeidžiamų Ukrainos ir Gruzijos, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai?

- Dabar jos ne tokios pažeidžiamos, nes karas Gruzijoje parodė, kad Rusija paprasčiausiai nebegali elgtis taip kaip Sovietų Sąjunga.  Ji per daug integruota į pasaulinę sistemą, kad taip elgtųsi. Bet nenustebčiau, jei Maskvoje kylantys neramumai padarytų Rusiją agresyvesnę kaimynų atžvilgiu. 

- Žinome, kad internetas ir "Twitter" labai pagelbėjo Arabų pavasariui, tačiau kiek tokie interneto dienoraštininkai kaip Aleksejus Navalnas, kuris kalėjime praleido 15 dienų, yra įtakingi milžiniškoje Rusijoje? Ar jie įtakingi tik Maskvoje ir Sankt Peterburge?

- Nemanau, kad tik Maskvoje ir Sankt Peterburge. Rusijai įdomią įtaką daro Stačiatikių bažnyčia, kurios daug kas nepastebi. Jos žymus  archijeriejus Vsevolodas Čaplinas, einantis spaudos atstovo pareigas, garsiai pasakė, kad žmonės tikrai nusiminę ir jiems reikia duoti aiškų atsakymą dėl rinkimų. Cerkvė pirmą kartą kalbėjo taip kritiškai, o ji apima visą Rusiją ir įtariu, kad ji girdi iš savo dvasininkų, jog visoje Rusijoje žmonės jaučiasi labai nelaimingi.  Tuo metu kai žmonės ima bruzdėti miestuose, kaimo vietovėse, kur viešpatauja didelis skurdas, tebėra ramu. Taigi yra kelios priežastys sukilti, ne viena. Taip miestuose jauni žmonės, kurių neslegia niūrūs prisiminimai apie komunizmo represijas, ima reikalauti pilietinių teisių, nes jie nebijo. Bet visiškai neaišku, ar liberalios jėgos taps populiarios kaimo vietovėse. Neturėtume manyti, kad revoliucija Rusijoje - tai būtinai liberali revoliucija. Nepasitenkinimas kaimo vietovėse gali įgauti nacionalistinę Motinos Rusijos rėmimo formą. Ir nepamirškime, kad vis dar svarbų vaidmenį vaidina komunistų partija, kuri gali gauti dividendų iš žmonių nepasitenkinimo V.Putinu.

- Paskutinį mėnesį jums einant valstybės sekretorės pareigas atrodė, kad Izraelis ir palestiniečiai pagaliau susitars dėl Palestinos valstybės sukūrimo. Dabar vėl atsidurta aklavietėje. Kokį žingsnį turėtų žengti Izraelis ir Palestinos išsivadavimo judėjimas, kad derybos pajudėtų?

- Prezidentas Barackas Obama padarė klaidą pareikalaudamas, kad Izraelis įšaldytų gyvenviečių statybas. Iš tiesų Izraelio vyriausybės vadovas to negali padaryti, tačiau palestiniečiai iš karto ėmė reikalauti. Todėl abi šalys turi grįžti atgal ir pradėti derybas nekeldamos jokių išankstinių sąlygų. Nesu tokia optimistė, kad manyčiau, jog tai pavyks padaryti per kelis artimiausius mėnesius.

- Jūs raginote H.Mubaraką nesielgti taip autoritariškai ir palengva pereiti prie demokratijos, bet jis praleido progą. Kai prasidėjo įvykiai Egipte, sakėte, kad ten labiausiai organizuota jėga - ekstremistai, užvaldę mečetes ir medreses, tačiau pareiškėte tikinti, kad laisvi rinkimai juos paskatins būti tolerantiškesnius kitatikių ir moterų atžvilgiu. Ar ir šiandien tą patį pasakytumėte?

- Taip, nes tai yra procesas. Islamistai gerai pasirodė per rinkimus Tunise ir Egipte, bet dabar jie turi nuspręsti, kaip vadovaus valstybei. Žmonės, išėję į gatves Tunise ir Egipte, norėjo laisvės, bet jie taip pat norėjo darbo ir ekonominės gerovės. Islamistai yra pasirengę duoti darbo ir ekonominę gerovę pasitelkę Šariato teisę ir padarydami žmones savižudžiais sprogdintojais.  Todėl dar kyla klausimas, ar gavę valdžią jie sušvelnins savo poziciją. Tam gali prireikti laiko, bet jie turėtų tai padaryti.

- Amerikiečiams pasitraukus Nouri al-Maliki įsakė suimti šimtus "Baath" partijos aktyvistų, apkaltinęs juos sąmokslo rengimu. Jis taip pat iškraustė Vakarų bendroves iš Žaliosios zonos. Ar tai tik nacionalizmo pasireiškimas, ar kelias į autoritarinį valdymą, o gal Iranas manipuliuoja Iraku?

- Nemanau, kad Iranas manipuliuoja, nors jis ir turi įtakos Irake. Iš tiesų irakiečiai nekenčia iraniečių. Manau, kad netrukus Iranas pajus, kad jo įtaka Irake mažėja. Manau, kad N. al-Maliki kelis kartus pasielgė neprotingai, tačiau jis yra Irako premjeras ir turi rodyti, kad gina nacionalinius interesus. Manau, kad palengva Irakas taps stabilesnis. Žinau, kad Irakas nori pirkti amerikietiškos  ginkluotės ir kad jis labai malonus Vakarų naftos bendrovėms. Irakas netapo demokratinis, bet, manau, teikia vilties. Geriausia, ką mes padarėme Irake, tai prikūrėme demokratinių institucijų. Kitas klausimas, ar jos bus išsaugotos ir ar irakiečiai jomis naudosis,  tačiau jie bent jau jas turi. Ir mūsų dėka Saddamas Husseinas ir Mahmoudas Ahmadinejadas jau nebesivaržo tarpusavyje, kuris pirmasis turės branduolinį ginklą.

- Palyginkite Iraką ir Siriją. Kaip mums elgtis su Sirija, kuri tūkstančiais žudo savo žmones?

- Sirija jau daug metų kelia rūpesčių, nes ji yra Irano tiltas į Artimuosius Rytus. Ji - dar ir Iraką bei Libaną destabilizuojanti jėga. Susidarė keista padėtis. Mes panaudojome karinę galią Muammarui Gaddafi nuversti, nes jis kėlė pavojų savo žmonėms. Basharas al-Assadas daro tą patį ir mes negalime nieko padaryti. Gerai bent, kad Turkija jį spaudžia, tą patį daro ir arabai. Jei Arabų pasaulis ir Vakarai susivienytų tokiomis aplinkybėmis, būtų stebuklas. Nemanau, kad B. al-Assadas išsilaikys. Jis stumia savo tautą į pilietinį karą.

- Ar Sirija gali suskilti. Neseniai pasirodė Angelinos Jolie  sukurtas filmas "Kraujas ir Medus" apie siaubingas Jugoslavijos subyrėjimo pasekmes. Ar toks pat etninis chaosas gali kilti ir Sirijoje?

- Taip. Ir turėti dar liūdnesnes pasekmes. Kadangi Sirija yra Artimųjų Rytų centras, kyla didžiulis pavojus.

- O kaip su Afganistanu, be to, įtempti santykiai ir su Pakistanu. Benazir Bhutto prieš sugrįždama į Pakistaną savo dienoraštyje parašė, kad ji labai bijo ISI (Vidaus žvalgybos tarnybos - red.). Po kelių savaičių ji buvo negyva. Ar ir Afganistanas juda ta kryptimi?

- Tikiuosi, kad dar ir 2014 metais NATO bus Afganistane. Turime  taip parengti Afganistano pajėgas, kad Talibanas negalėtų nuversti vyriausybės. Antra, turime padėti Afganistanui įtvirtinti dabartinę valdžią, ypač provincijoje. Žinoma, Kabulas ir Hamidas Karzai kelia daug sunkumų, bet padaryta pažangos statant ligonines bei mokyklas, o ir žmonių gyvenimas gerėja. Trečia - sunkiausia, jei Pakistanas taps nestabilus, bus sunku stabilizuoti Afganistaną. Manau, turime daryti didesnę įtaką Pakistanui nei Afganistanui. Anksčiau ar vėliau Pakistano vyriausybė supras, kad ekstremistai kelia grėsmę jai pačiai, ir imsis su jais elgtis taip, kaip šie nenorėtų. Pritariu gynybos sekretoriui Bobui Gatesui, kad reikia dirbti su Pakistanu. Kito pasirinkimo nėra.

- Ar jūsų neapima neviltis žvelgiant į Paryžių, Berlyną ir Londoną. Ar Europa jau pasuko dezintegracijos keliu?

- Akivaizdu, kad nebus išsaugota tokia Europos Sąjungos (ES) struktūra, kokią suplanavo jos kūrėjai. Manau, mes sustiprinsime savo ryšius su ES per NATO, kad labiau pastumsime Turkiją Vakarų link per įvairias tarptautines institucijas. Svarbų vaidmenį gali suvaidinti net ESBO ir NATO. Vienu metu Turkija norėjo įstoti į ES, dabar noro nerodo nė viena pusė. Tačiau Turkija rodo pavyzdį, kokio tipo  demokratija galėtų būti Artimuosiuose Rytuose. Negali būti skilimo tarp Europos ir islamiškos Turkijos. Tikiu, kad stipri Turkija bus kartu su Vakarais. Turime panaudoti visas institucijas, kad sustiprintume transatlantinius ryšius ir nutiestume tiltą į Turkiją.

- Na ir pabaigai. Condi visada pabrėždavo, kad yra moteris. Tad kiek energijos ir laiko, būdama nepaprastai užimta, galite skirti moterims įtraukti į valdymą, kovai su seksualine prievarta pasauliniu mastu per Moterų lyderių darbo grupę, kurią pati ir įkūrėte?

- Tebesirūpinu moterų reikalais, ypač moterų švietimu ten, kur joms jis neprieinamas. Ne kartą esu sakiusi, kad jei turėčiau burtų lazdelę, kuri galėtų įvykdyti vieną mano norą, tai paprašyčiau moterims suteikti daugiau valdžios. Jei norite, kad pasaulyje būtų mažiau socialinės neteisybės, jei norite, kad nebūtų demografinio sprogimo, švieskite moteris ir jos neturės 12 vaikų. Švieskite moteris ir jos padarys galą viešnamiams Pietryčių Azijoje ir Rytų Europoje, žinoma, ir Jungtinėse Valstijose. Jei norite sumažinti skurdą, mokykite moteris, suteikite joms mikropaskolų ir jos padarys, kad jų kaimas klestėtų. Jei norite pakeisti visuomenę, duokite moterims politinių teisių ir jos pasirūpins ne tik moterimis, bet ir savo sūnumis. Manau, kad atsakymas į klausimą, kaip išgyvendinti daug socialinių negerovių, tai duoti moterims daugiau valdžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"