TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Musulmonai - galvosūkis Europai

2013 12 04 6:00
Prancūzijos musulmonės, atvykusios į Kanus protestuoti prieš draudimą viešose vietose dėvėti veidą dengiančius musulmoniškus drabužius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Visoje Europoje vyrauja jausmas, kad musulmonų integracija žlugo, o dėl to kalta daugiakultūriškumo politika. Tačiau atidžiau pažvelgus aiškėja kur kas sudėtingesnė tikrovė.

Pirmiausia derėtų skirti socialinę ekonominę, kultūrinę ir politinę integraciją.

Ekonomikos srityje paveikslas niūrus. Nors atsirado musulmonų vidurinė klasė, daugelio musulmonų gyvenimo lygis toks žemas, kad kitaip nei varguomene jų nepavadinsi. O tai reiškia, kad labai daug musulmonų negali išsiveržti iš savo socialinės aplinkos ir patiria diskriminaciją net tais atvejais, kai jų išsilavinimo ir pajamų lygis nėra žemesnis už kitų imigrantų grupių.

Duomenys, surinkti įvairiose Europos šalyse, rodo, kad musulmonai yra politiškai aktyvūs, ir šis jų aktyvumas didesnis nei kitų tos pačios padėties žmonių bei turi savitų bruožų. Pavyzdžiui, musulmonai mažiau linkę dalyvauti oficialioje politikoje - balsuoti, priklausyti partijoms. Tačiau jie labiau reiškiasi neformalioje veikloje, tokioje kaip pilietinės akcijos ar savanoriavimas. Musulmonai taip pat labiau linkę identifikuotis su kairiuoju politiniu sparnu.

Labiausiai stulbina tai, kad Europos musulmonai stipriai identifikuojasi ne tik su islamu, bet ir labai aiškiai suvokia save kaip Europos piliečius. Visiškai priešinga tendencija pastebima nemusulmoniškose grupėse, ne taip prisirišusiose prie savo religinės tradicijos.

Prieš mečetes ir skaras

Islamo, kaip grėsmės, suvokimas, tokie dalykai kaip kova su terorizmu ir susirūpinimas saugumu skatina atsisakyti kai kurių laisvių ir riboti islamą viešojoje erdvėje. Todėl vis labiau mėginama apsisaugoti nuo islamo ir tuo tikslu keičiami įstatymai išskirtinių priemonių naudai. Retorikoje islamas nuolat siejamas su politiniu smurtu. Ribojimai taikomi ir srityse, tiesiogiai nesusijusiose su terorizmu. Draudžiama statyti minaretus, viešose vietose dėvėti moteriškus apdangalus hidžabus ir burkas, laikytis islamiško vyrų ir moterų atskyrimo principo, taip pat ribojama imigracija ir pilietybė. Šios priemonės stiprina suvokimą, kad islamas ir musulmonai Vakaruose yra svetimkūnis.

Dėl to musulmonai jaučiasi politiškai stebimi ir kontroliuojami, ypač tie, kurie savo apranga ir vieša religine praktika akcentuoja savo tikėjimą. Vis įtariau žvelgiama į jų religinės praktikos apraiškas, tokias kaip mečetės ir minaretai. Esant tokiai padėčiai grėsme laikomos ne tik radikalios grupės, bet ir visi regimi islamo tikėjimo aspektai.

Svetimkūnis Vakaruose

Islamas suvokiamas kaip monolitinė ideologija, paplitusi nuo Europos iki Irako ir Afganistano. Manoma, kad musulmonai prisirišę prie praeities dogmų ir negeba atremti šiandienos politinių ir liberalaus religinio mąstymo iššūkių. Toks suvokimas sukuria ribą tarp modernių ir nemodernių laikų, tarp pasaulietiškumo ir islamo, todėl remia išskirtines politines priemones kovoti su jėgomis, kurios laikomos antimoderniomis ir priešiškomis Vakarams. Tai palieka labai mažai erdvės islamui liberaliose demokratijose, kursto kraštutinę poliarizaciją tarp islamo ir Vakarų ir taip maitina Europos ir musulmonų ekstremistines grupes.

Vienas būdas įveikti musulmonų atskirtį Vakaruose būtų islamo įtraukimas į Europos šalių istorijos vadovėlius nubrėžiant šios religinės tradicijos ir jos įvairialypės kultūros vietą tose šalyse. Dar vienas patikrintas kelias yra didesnis politinis atstovavimas - partijose, parlamentuose, vyriausybėse.

worldreview.info, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"