TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Musulmonai gviešiasi prancūzų bažnyčių

2015 06 23 6:00
Prancūzijos musulmonų bendruomenė yra didžiausia Europoje - turi maždaug 5 mln. narių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos vyriausybė susitiko su šalies musulmonų lyderiais ir aptarė bendruomenę kamuojančias problemas. Viena jų - musulmonų maldos namų trūkumas. Šios problemos sprendimas: nenaudojamas bažnyčias paversti mečetėmis.

Prancūzijoje šiuo metu yra 2 500 mečečių, dar 300 naujų statoma. Tačiau Paryžiaus Didžiosios mečetės dvasininkas Dalilis Boubakeuras įsitikinęs - jų vis tiek per mažai. Dėl to, kad kai kuriuose miestuose trūksta maldos namų ar salių, musulmonai meldžiasi gatvėse.

Prancūzijos musulmonų bendruomenė yra didžiausia Europoje. Ją sudaro maždaug penki milijonai narių. D. Boubakeuras ir kiti šalies musulmonų dvasininkai tvirtina, kad tokiam skaičiui tikinčiųjų reikia bent 5 tūkst. mečečių. Tuo metu bažnyčių Prancūzijoje yra apie 40 tūkstančių, o praktikuojančių katalikų - tik keturi milijonai.

D. Boubakeuras pažymi, kad Prancūzijoje katalikų sparčiai mažėja. Tai rodo viena po kitos uždaromos bažnyčios, nes jos net sekmadieniais būna pustuštės. Pastarąjį dešimtmetį Prancūzijos katalikų bažnyčia uždarė mažiausiai 60 šventovių. Jos dažniausiai nugriaunamos, nes pastatyti naują pastatą atsieina gerokai pigiau, negu atnaujinti seną.

Maldos namų ar salių trūkumas verčia musulmonus melstis gatvėse. /AFP/Scanpix nuotrauka

Reikia panaudoti uždarytas bažnyčias

Duodamas interviu Prancūzijos radijui „Europe 1“ šalies musulmonų lyderis sakė, kad uždarytos arba apleistos bažnyčios galėtų būti ideali vieta mečetėms. „Žinoma, tai keblus klausimas, bet kodėl ne?“ - svarstė jis ir pridūrė, kad musulmonai su krikščionimis gali sugyventi draugiškai. Idėja paversti bažnyčias mečetėmis nėra nauja. Ją Prancūzijos musulmonų lyderiai kėlė ir anksčiau.

Tokia transformacija jau įvykdyta šalies centre esančiame Klermono-Ferano mieste. Nuo IV amžiaus tai buvo vyskupijos centras ir daugelio sinodų vieta. Būtent čia popiežius Urbonas II paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį. Nors miestas turi senas katalikiškas šaknis, vietos religinė bendruomenė palankiai sutiko žinią, kad bažnyčia bus paversta mečete. Katalikų maldos namai 30 metų stovėjo apleisti, o 2012-aisiais buvo parduoti musulmonų bendruomenei.

Balandį D. Boubakeuras pareiškė, kad per dvejus metus reikia padvigubinti mečečių skaičių. Tąkart jo žodžiai sulaukė krikščionių bendruomenės pritarimo - esą musulmonai visiškai teisėtai reikalauja daugiau mečečių. Prancūzijos vyskupų konferencijos atstovas nurodė, jog šiai religinei bendruomenei, kaip ir krikščionims bei žydams, būtina leisti praktikuoti savo religiją.

Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas nepritaria idėjai statyti naujas mečetes. Balandį šios partijos atstovas aiškino, kad Prancūzijai daugiau jų tikrai nereikia, nes tai yra musulmonų radikalizacijos centrai, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen kovą ragino sustabdyti musulmonų maldos namų statybas, kol bus nustatyti jų finansavimo šaltiniai.

Paryžiaus Didžiosios mečetės vidinis kiemas. /travelnoire.com nuotrauka

Sustiprėjo islamofobija

Po sausio mėnesio teroristinių žudynių Paryžiuje atakų prieš musulmonus padaugėjo šešis kartus. Vandalai vis dažniau rengia išpuolius prieš mečetes ir musulmonų vadovaujamas įmones, nevengia smurtauti ir prieš tikinčiuosius. Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas pažymėjo, kad negalima tapatinti ekstremizmo ir islamo religijos.

Daugelis prancūzų mano, jog imigrantų, kurių daugelis yra musulmonai, antplūdis per pastaruosius keturis dešimtmečius labai pakenkė Prancūzijos nacionalinei tapatybei. Rajonuose, kuriuose daugumą gyventojų sudaro musulmonai, net kitatikiai viešumoje stengiasi laikytis Ramadano. Pavyzdžiui, vaikai skatinami neužkandžiauti išėję iš mokyklos. Žinoma, tokios taisyklės patinka ne visiems.

Pasak Prancūzijos vyriausybės vadovo, islamo išpažinėjams vis dar tenka susidurti su nesusipratimais ir prietarais. Visai neseniai vienos Korsikos pradinės ugdymo įstaigos mokytojai kreipėsi į policiją, nes sulaukė iš mokinių tėvų rasistinių grasinimų. Šį penktadienį per mokyklos šventę vaikai būtų atlikę garsųjį Johno Lennono kūrinį „Imagine“ apie taiką pasaulyje arabų, prancūzų, korsikiečių, anglų ir ispanų kalbomis. Bet kai kurie tėvai įpyko, kad pedagogai verčia jų atžalas dainuoti arabiškai, ir ėmė grasinti sužlugdyti šventę. Vėliau prie mokyklos ant šaligatvio atsirado užrašas korsikiečių kalba „Arabai - lauk“.

Praėjusį mėnesį Pietų Prancūzijoje esančio Bezjė miesto meras sukėlė skandalą, kai suskaičiavo vietos mokyklose besimokančius musulmonų vaikus. Pagal Prancūzijos sekuliarius įstatymus, valdžia negali rengti statistikos apie žmonių religiją ar tautybę, tačiau Bezjė merija peržvelgė mokinių sąrašus ir pagal jų vardus suskaičiavo, kad apie 65 proc. moksleivių sudaro musulmonai. Miesto vadovas pažymėjo, jog yra tokių mokyklų, kuriose daugelio mokinių motinos nekalba prancūziškai.

Italijoje viena Venecijos bažnyčia laikinai buvo pritaikyta melstis musulmonams. /blazingcatfur.ca nuotrauka
Prancūzijoje yra apie 40 tūkst. bažnyčių. /frenchmoments.eu nuotrauka

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"