TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Musulmonai nori melstis "Hagia Sophia"

2013 02 09 7:12
Vienas garsiausių pasaulio architektūros paminklų - "Hagia Sophia" muziejus Stambule./Reuters/Scanpix nuotraukos

Garsusis Stambulo muziejus "Hagia Sophia" gali būti uždarytas turistams, nes vėl virs mečete, kuri bus grąžinta tikintiesiems. To pageidauja trečdalis Turkijos provincijoje gyvenančių musulmonų.

Turkijoje yra net 7 "Hagia Sophia" vardu vadinamos mečetės ir tik dviejose jų šiuo metu nesimeldžiama. Kultūros ministras jau beveik sutiko su tuo, kad viena jų, esanti Trabzone, būtų grąžinta tikintiesiems, tiesa, tik po to, kai tikintieji kreipėsi į teismą. Netrukus musulmonai vėl galės melstis Trabzone, o kaip bus pasielgta su Stambulo garsiuoju architektūros paminklu, nuspręs Turkijos parlamentas.

"Stambulo "Hagia Sophia" yra mečetė ir ja liks visiems laikams, nesvarbu, kaip keistųsi situacija. Tačiau mes neturime valdžios, kad ji būtų atverta norintiesiems joje melstis. Mes tik galime būti tikinčiųjų, norinčių, kad ji vėl būtų mečete, balsu, tačiau sprendimus priimame ne mes", - sakė "Foundation Directorate" vadovas Adnanas Ertemas.

Į parlamentą su prašymu pakeisti "Hagia Sophia" statusą kreipėsi Turkijos šiaurės vakaruose esančios Kodžaelio provincijos gyventojai. Šis jų prašymas sulaukė didelio palaikymo ir internete, todėl Turkijos parlamento Peticijų komisija jau kreipėsi į kelias atsakingas institucijas prašydama padėti rasti visiems priimtiną sprendimą.

Bizantijos laikus menantis įspūdingas pastatas buvo baigtas statyti imperatoriaus Justiniano I nurodymu 532 metais. Jis tapo ortodoksų patriarcho bazilika, nes tuomet Stambulas dar vadinosi Konstantinopoliu. Nepaprasto grožio pastatas bazilika išliko iki 1453 metų, kai Konstantinopolį nukariavo Osmanų imperija. Tuomet prie "Hagia Sophia" buvo pristatyti 4 įspūdingo dydžio minaretai ir ji virto mečete. Tokia ji ir liko iki 1931 metų, kai buvo uždaryta Kemalio Ataturko nurodymu. Šis pastatas vėl atvėrė duris po ketverių metų, t. y. 1935-aisiais, bet tuomet jis jau vadinosi "Hagia Sophia"

muziejus. Po Antrojo pasaulinio karo ši mečete, o paskui muziejumi virtusi bazilika tapo pačiu garsiausiu Turkijos architektūros paminklu, masiškai traukiančiu atvykėlius iš viso pasaulio. 2012 metais "Hagia Sophia" aplankė net 28,6 mln. turistų.

Tačiau kiek ilgai turistai dar galės lankytis "Hagia Sophia", neaišku, nes ją sugrąžinus tikintiesiems čia bus nepageidaujami. Šiuo metu muziejuje, nors jis tebėra atviras lankytojams, vyksta restauravimo darbai, kuriuos Turkijos pareigūnai vaidina brangiausiais istorijoje. Tai daroma pirmą kartą po 17 metų. "Hagia Sophia" nuvalomas marmuras, atnaujinami ornamentai, taip pat restauruojami priestatai, kurie buvo pristatyti Osmanų imperijos laikais. Tarp jų - Mahmudo I fontanas ir Mahmudo I biblioteka.

"Hagia Sophia" muziejaus direktoriaus pavaduotojas Hayrullah Cengizas sako, kad šis Stambulo pastatas yra vienas seniausių pasaulio istorijos paminklų (pradėtas statyti prieš 1500 metų), todėl suprantama, kad tokį seną meno kūrinį reikia dažnai restauruoti. Šįkart darbai pradėti nuo paties gražiausio Mahmudo I fontano, kuris buvo įrengtas 1740 metais. Jau beveik 10 mėnesių trunkanti jo restauracija netrukus turėtų būti baigta. Fontaną reikėjo restauruoti iš esmės, nes jis smarkiai nukentėjo 1894 metais per žemės drebėjimą Stambule ir kone iš naujo atstatytas praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetį. "Visi fontano elementai, įskaitant švino kupolą, medines ir metalines jo dalis, taip pat aukso lapus, jau restauruoti. Atnaujinti ir kaligrafiniai užrašai", - sakė H.Cengizas.

Muziejaus direktoriaus pavaduotojas aiškino, jog į pabaigą eina ir komplekse esančios Mahmudo I bibliotekos atnaujinimas. Turkijoje, o ypač Stambule, buvo įprasta mečetėse įrengti bibliotekas, kurios tapdavo tokios įspūdingos, kad imtos laikyti meno šedevrais. "Hagia Sophia" esančioje bibliotekoje panaudotos Izniko, Kutahya ir Tekfuro rūmų plytelės, kurios traukia daugybės mokslininkų dėmesį.  Užbaigus darbus Mahmudo I biblioteka taip pat turėtų būti atverta lankytojams, bet ar taip bus, jei "Hagia Sophia" bus grąžinta tikintiesiems, dar neaišku.    

Restauruojami ir šiaurinis bei vakarinis "Hagia Sophia" muziejaus fasadai, kurie yra ypač nukentėję nuo lietaus ir sniego, kaip, beje, ir visų Stambulo pastatų vakarinės bei šiaurinės sienos. Darbų projektai labai ilgai derinti, todėl apie tai neinformuota žiniasklaida. Tačiau netrukus nuo vakarinės sienos bus pašalinti pastoliai ir bus galima išvysti pirmykštį šio architektūros paminklo grožį. O kam priklausys "Hagia Sophia", pasaulis sužinos jau greitai.

"Hurriyet Daily News, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"