TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Musulmonai pradėjo tradicinį chadžą

2015 09 23 6:00
Per chadžą vyrai vilki baltus drabužius iš dviejų audinio atraižų be siūlių. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar šimtai tūkstančių musulmonų maldininkų pajudėjo iš šventojo Mekos miesto į šalia esančią Miną. Jie pradėjo kasmetines chadžo – vienos didžiausių pasaulyje religinių ceremonijų – apeigas.

Šių metų chadže dalyvauja beveik du milijonai piligrimų. Jie nepabūgo tragiško incidento, kai šį mėnesį Mekos didžiojoje mečetėje per audrą nuvirtus statybų kranui žuvo 109 žmonės, o dar beveik 400 buvo sužeista.

Pirmą chadžo dieną, kuri vadinama Girdymo (Tarvijos) diena, maldininkai tradiciškai girdydavo savo nešulinius gyvulius ir kaupdavo vandens atsargas kelionei prie Arafato kalno, stūksančio maždaug už 10 km į pietryčius nuo Minos. Ant jo, kaip tikima, pranašas Mahometas pasakė savo paskutinį chadžo pamokslą.

Dabartiniais laikais piligrimai šią dieną praleidžia melsdamiesi ir skaitydami Koraną. Didžiosios mečetės viduje daugybė maldininkų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą. Daugelis stengiasi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio statinio sienas. Musulmonai tiki, kad jį pastatė pranašas Abraomas. Vieni piligrimai į Miną važiuoja autobusais ar automobiliais, kiti eina pėsčiomis.

Didžiosios mečetės viduje daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą. /AFP/Scanpix nuotrauka

Chadžas prasideda apeiginiu pasišventimu, kuris reiškia įžengimą į ihramą (šventąją skaistumo būklę). Piligrimai šiuo laikotarpiu nesikvepina, nekerpa nagų ir nesitrumpina barzdų. Vyrai vilki baltus drabužius iš dviejų audinio atraižų be siūlių. Šie apdarai simbolizuoja prisikėlimą ir tikinčiųjų vienybę neatsižvelgiant į tai, kokio jie būtų socialinio statuso ar pilietybės. Moterys per ihramą dėvi laisvai krintančius drabužius. Jie dengia visą kūną, išskyrus veidą ir plaštakas.

Chadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Į šią kelionę bent kartą gyvenime turi išsiruošti visi tai galintys padaryti musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų. Vis dėlto daugeliui tenka laukti daug metų, kol jų svajonė išsipildo.

Chadžą bent kartą gyvenime turi atlikti visi musulmonai. /AFP/Scanpix nuotrauka

Anksčiau chadžo apeigas ne kartą yra aptemdę incidentai, tokie kaip potvyniai, panika minioje ir gaisrai. Per juos žūdavo nemažai žmonių. Tačiau pastaruosius kelerius metus ritualai vyko beveik be jokių sutrikimų. Tai - kasmet milijardus dolerių kainuojančių saugumo projektų nuopelnas.

Didžiausias pasaulyje kasmetinis žmonių sambūris tampa didžiuliu saugumo iššūkiu Saudo Arabijai, kurioje yra dvi švenčiausios musulmonų vietos – Meka ir Medina. Šiemet valstybė maldininkų saugumui užtikrinti dislokavo daugiau kaip 100 tūkst. karių ir perspėjo, kad netoleruos demonstracijų ar tvarkos pažeidimų. Piligriminė kelionė vyksta tokiu metu, kai džihadistų smurtas stiprėja, mirtino MERS viruso protrūkis neslopsta ir Saudo Arabija vadovauja karinei operacijai Jemene.

Ant Arafato kalno, kaip tikima, pranašas Mahometas pasakė savo paskutinį chadžo pamokslą. /al-khair.org nuotrauka

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"