TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mykolas Drunga. Kas laukia Vokietijos ir Europos 2015-aisiais?

2015 01 01 18:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjo vieneri metai, kai Vokietiją valdo kanclerės Angelos Merkel vadovaujama  koalicinė krikščionių demokratų ir socialdemokratų vyriausybė. Ji vidaus politikoje pradėjo įgyvendinti daugelį naujų projektų, bet ar liks jai jėgų susidoroti su užsienio politikos ir ypač europietiškais iššūkiais, kurie 2015-aisiais žada būti ypač sunkūs?

Taip klausia Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistas Stephanas Detjenas. Suminėjęs jau pradėtus bendrus darbus tokiose srityse, kaip energetikos pertvarka, pensijų užtikrinimas, minimalaus atlyginimo nustatymas, sergančiųjų priežiūros reforma, moterų ir vyrų dalyvavimo visuomenėje, politikoje ir ekonomikoje subalansavimas, žurnalistas atkreipia dėmesį į pirmuosius koalicinėje vyriausybėje pastebimus išsisėmimo ženklus.

Netikėtas užsienio politikos krizių paaštrėjimas daugiau nei įprasta pareikalavo vyriausybės vadovų dėmesio. Bet netrūko iššūkių ir vidaus politikoje. Čia paminėtini nesutarimai tarp koalicijos partnerių federacijos lygyje ir iššūkiai, ypač socialdemokratams, Vokietijos žemėse.

Pvz., Tiuringijoje socialdemokratai turėjo pritarti tam, kad tos žemės ministru pirmininku pirmą kartą Vokietijos istorijoje taptų kraštutinės Kairiųjų partijos atstovas. O Baden-Viurtemberge socialdemokratai sudarė kitą koaliciją su žaliaisiais.

Prisiminus, kad federacijos vyriausybėje Berlyne jie sudarę dar kitą koaliciją su krikščionimis demokratais, socialdemokratai nusipelno pagyrimo už „sugebėjimą prisitaikyti“, rašo S. Detjenas ir priduria, jog „tokio lankstumo Vokietijos socialdemokratai dar visai neseniai patys iš savęs negalėjo tikėtis“.

„Kol kas dar neaišku, ar socialdemokratai įsisąmonino ir pasisavino savęs, kaip liaudžiai tarnaujančios vidurio partijos, suvokimą – partijos, galinčios sudaryti aljansus su visomis pusėmis. Juk po vyriausybinio darbo paviršiumi kunkuliuoja vidaus jėgos, norinčios Vokietijos socialdemokratų partiją matyti kaip aiškiai kairios daugumos vadovę.

Ateinančius metus dar labiau nei šiuos praeinančiuosius kamuos ir su visa Europa susiję iššūkiai. Graikija jau sausį gali iš naujo pavirsti krizės židiniu, jei ten nepavyks išrinkti prezidento ir dėl to žlugs vyriausybė. Didžiojoje Britanijoje parlamento rinkimai gali privesti prie referendumo dėl pasilikimo Europos Sąjungoje ar išstojimo iš jos su kol kas dar neprognozuojamais rezultatais. Prancūzijai dar vis gresia tapti politine ir ekonomine katastrofa.

Europos perspektyva pirštu prikišamai išryškina, prieš kokias neišspręstas problemas Vokietijos federacijos vyriausybė dar stovi. Metai ligi 2017-ųjų – tada Vokietijoje ir Prancūzijoje numatyti įprastiniai rinkimai – Europos Sąjungai bus likiminės reikšmės. Tad iš visur ir krypsta į Berlyną lūkesčių pilni žvilgsniai.

O kodėl būtent į Berlyną? Todėl, kad lyginant su visa Europa, politiniai santykiai vargu ar yra kur nors stabilesni nei Vokietijoje, ir vargu ar kurioje nors kitoje Europos sostinėje valdžia turi tokias veikimo galimybes, kokias turi dviejų didžiųjų Vokietijos liaudies partijų – krikščionių demokratų ir socialdemokratų – sąjunga.

Tai ji dabar ir turės įrodyti, ar ji po daugiausiai vidaus politikos dominuojamų temų per pirmuosius savo valdžios metus dar turi pakankamai energijos imtis būtent Europoje kylančių užduočių“, – baigia savo komentarą Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistas S. Detjenas.

Tarp tų užduočių, be abejo, yra tinkamas laikymasis situacijos Rusijoje atžvilgiu, ir čia Štutgarto laikraštis „Sonntag Aktuell“ rašo, jog dėl savo ūkio krizės Rusija „didžia dalimi atsakinga pati“.

Tiesa ta, kad „perkamoji galia mažėja. Rublis krenta į bedugnę. Šalyje nyksta pasitikėjimas ekonomika. Tik ekonomika? Prezidentas turi reaguoti. Tačiau niekas nežino – kaip? „Ponas Putinas – ne iš kartono padarytas“, – pernai prasitarė didžioji 90 metų sulaukusi austrų rašytoja Friederike Mayrocker. Na, iš tiesų! Tą turėtų atsiminti visi, kas nori jį įspeisti į kampą“, – rašė pietvakarių Vokietijos laikraštis.

O Frankfurto dienraštis „Allgemeine“ klausė: „Ar V. Putinas bandys baigti konfrontaciją su Vakarais? Sprendžiant iš jo retorikos, jis kol kas mažai padarė tam, kad rastų ir jam garbingą veidą išlaikyti įgalinantį kelią iš šios nelemtos situacijos. Greičiau priešingai.

Jo žodžiai apie Krymą kaip Rusijos Šventyklos kalną ir dabartinės Rusijos padėties palyginimas su gynybos karu prieš Hitlerį rodo, kad jis nebenulips nuo nacionalistinio žirgo.

O gal jis ir nebegali nuo jo tik šiaip sau nulipti? Juk jis buvo tas, kuris savo tautiečiams sukėlė didžiulį nacionalistinį ūpą! Jie iš jo nelaukia jokio atsitraukimo, o laukia tolesnių patriotinių žygdarbių. Taigi V. Putrinas tapo savo paties žodžių ir veiksmų kalinys.“

Konservatyvios pakraipos Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“ rašė, jog „paprastomis priemonėmis šioje situacijoje beveik nieko negalima pasiekti. Padėti Rusijai gali tik du dalykai: arba vėl pradės kilti naftos kainos, arba bus panaikintos sankcijos.“

„Kad ryškiai paaugtų naftos kainos – to pagal dabartines prognozes kol kas tikėtis negalima, ir šiuo atžvilgiu Kremlius nieko padaryti negali. Lieka sankcijos. Jų atšaukimas būtų vienintelė priemonė, kuri tikrai galėtų padėti Rusijai ir kuriai įgyvendinti V. Putinas tikrai gali turėti įtakos – ogi atitraukdamas rusų karius iš rytinės Ukrainos“, – rašė nuosaikių dešiniųjų pažiūrų Vokietijos nacionalinis laikraštis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"