TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

N.Mandela - "Vaivorykštės tautos" tėvas

2013 12 07 6:00
PAR gyventojai prie N.Mandelos namų neša gėles, žvakutes ir drauge dainuoja kovos su apartheidu laikų dainas. AFP/Scanpix nuotrauka

Ketvirtadienį sulaukęs 95-erių savo namuose mirė Nelsonas Mandela. Jis buvo didžiai gerbiamas už kovą su apartheido režimu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir laikomas vienu iškiliausių XX amžiaus politikos veikėjų.

N.Mandela 27 metus praleido kalėjime dėl kovos su baltųjų mažumos valdymu. Išėjęs į laisvę 1994 metais buvo išrinktas šalies prezidentu per pirmąjį balsavimą, kuriame galėjo dalyvauti visų rasių PAR piliečiai. Vėliau jis pademonstravo kilniaširdiškumą ir susitaikė su buvusiais juodaodžių engėjais.

2004 metų gegužę N.Mandela paskelbė rečiau dalyvausiantis viešoje veikloje, kad galėtų pasidžiaugti ramesniu gyvenimu su šeima ir draugais. Šį birželį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių infekcijos, kuri jį vargino jau daug metų.

PAR prezidentas Jacobas Zuma paskelbė, kad N.Mandelai bus surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės, ir nurodė nuleisti šalies vėliavas iki pusės stiebo. Vėliavos nuleistos ir JAV bei Prancūzijoje.

"Taikoje su savimi ir pasauliu"

Viso pasaulio akys nukrypo į N.Mandelą 1990 metų vasario 11-ąją, kai jis išėjo į laisvę po beveik tris dešimtmečius trukusio kalinimo dėl priešinimosi baltaodžių mažumos režimui. Dar po ketverių metų buvęs kalinys tapo šalies prezidentu ir pradėjo vesti savo šalį nacionalinio susitaikymo keliu. Jis stengėsi atkurti juodaodžių daugumos orumą ir užtikrinti baltaodžius, kad šiems nereikia bijoti naujų pokyčių.

"Kursime visuomenę, kurioje visi Pietų Afrikos gyventojai, tiek juodaodžiai, tiek baltaodžiai, galės gyventi išdidžiai ir be baimės savo širdyse. Užtikrinsime neatimamą teisę į orumą ir kursime vaivorykštės tautą taikoje su savimi ir pasauliu", - jis paskelbė tapęs prezidentu 1994-aisiais.

Nobelio institutas 1993 metais pagerbė N.Mandelą ir kadenciją baigiantį baltaodį PAR prezidentą Frederiką de Klerką, skirdamas jiems taikos premiją.

N.Mandela 27 metus praleido kalėjime už pogrindinę veiklą, o 1994 metais buvo išrinktas šalies prezidentu per pirmąjį balsavimą, kuriame galėjo dalyvauti visų rasių PAR piliečiai./sabc.co.za nuotrauka

Atsidavęs Afrikos žmonėms

N.Mandela, kuris aktyvistu tapo dar studijų metais, 1952-aisiais Johanesburge kartu su kitu aktyvistu Oliveriu Tambo įkūrė pirmąją juodaodžių advokatų kontorą. Po ilgiau nei metus trukusios pogrindinės veiklos N.Mandela buvo suimtas, 1964-aisiais jis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Teisme N.Mandelos pasakyta kalba vėliau tapo kovos su apartheidu judėjimo manifestu.

"Visą savo gyvenimą buvau paskyręs šiai Afrikos žmonių kovai. Kovojau prieš baltųjų dominavimą ir prieš juodųjų dominavimą. Branginau demokratijos ir laisvos visuomenės idealą. Tai idealas, dėl kurio esu pasiruošęs mirti", - sakė jis.

Tarptautinei bendruomenei taikant vis griežtesnes sankcijas PAR, radikalaus prezidento Pieterio Willemo Bothos vietą 1989 metais užėmė nuolaidesnis F.de Klerkas, kuris kitais metais nurodė paleisti N.Mandelą.

Dirbo tik vieną kadenciją

N.Mandela prezidento poste dirbo tik vieną penkerių metų kadenciją. Iš jo pasitraukęs 1999 metais pradėjo energingai, nepaisydamas silpnėjančios sveikatos, tarpininkauti sprendžiant įvairius karinius konfliktus.

2009 metais Jungtinės Tautos paskelbė jo gimtadienį Nelsono Mandelos tarptautine diena. Tai pirmas kartas, kai šitaip pagerbiamas asmuo.

Vienas iš pastarojo meto N.Mandelos laimėjimų tarptautinėje arenoje buvo jo pagalba siekiant, kad 2010 metų Pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas PAR. Po čempionato šalies prezidentas J.Zuma sakė, kad nacionalinio pasididžiavimo pakilimas dėl šio turnyro priartino šalį prie N.Mandelos vizijos išsipildymo.

Penktadienį patekėjus saulei šimtai Pietų Afrikos gyventojų tebebudėjo prie N.Mandelos namų Johanesburge, mojuodami vėliavomis ir dainuodami kovos su apartheidu laikų dainas.

BNS, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"