TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

N.Sarkozy stato Didįjį Paryžių

2009 07 13 0:00
Savo pėdsaką formuojant Paryžiaus veidą nori palikti ir prezidentas N.Sarkozy.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kiekvienas Prancūzijos penktosios respublikos prezidentas turėjo faraonišką projektą, kaip palikti savo pėdsaką Prancūzijos sostinėje ir kultūroje.

Užkietėjęs socialistas Francois Mitterrand'as paliko naują Prancūzijos nacionalinę biblioteką ir daug aistrų sukėlusią stiklo piramidę Luvre. Jacques'as Chiracas - antropologijos muziejų, kurį suprojektavo prancūzų architektas Jeanas Nouvelis. Tačiau energijos nestokojančio prezidento N.Sarkozy tokie užmojai netenkina - jis nori po savęs palikti Didįjį Paryžių. Įspūdingos idėjos generuojamos jau daugiau kaip metus, prezidento pakviesti garsūs architektai pribraižė įvairių planų, kaip pertvarkyti sostinę ir jos priemiesčius į integruotą ir aplinkai draugišką miestą.

Architektai kuria vizijas

Prezidentui dirba 10 architektų komandų. Vieni jų įsivaizduoja Paryžių, it kaspinas nusidriekusį palei Seną Havro ir jūros link. Kiti siūlo įkurti dangoraižių apsuptą didžiulį parką viename niūriausių ir skurdžiausių Paryžiaus kvartalų. Dar kiti planuoja sodus ir parkus ant stogų virš geležinkelio linijų arba regi Paryžių, paskendusį pievų ir miškų žalumoje, apsuptą sodų ir daržų sklypų, kuriuose paryžiečiai galėtų susikasti sau lysvę. Tai šiek tiek primena sovietinę tikrovę, kai turėti daržą daugeliui buvo būtinybė.

Vargu ar bent vienas šių planų bus įgyvendintas. Finansiniai sunkumai verčia prezidentą N.Sarkozy siekti mažesnių, bet praktiškesnių tikslų. Svarbiausi jų - iš esmės pagerinti mieste susisiekimą, išspręsti būsto problemas, skatinti verslų plėtrą ir sugriauti dirbtinę "sieną", kuri smaugia palyginti mažą miestą. Tai - 35 km ilgio žiedas, atkertantis Paryžių nuo gausybės priemiesčių, kurie teisiškai turi atskirų miestų statusą. Juose gyvena daugelis Paryžiaus darbininkų.

Miestą apraizgys metro

Taigi prezidentas nutarė susitelkti į infrastruktūrą. Valstybė skirs apie 50 mlrd. dolerių metro tinklui išplėsti, kad gyventojai galėtų keliauti priemiesčiuose nekirsdami Paryžiaus centro. Taip pat bus pagerintos jau egzistuojančios pergrūstos metro ir traukinių linijos, į šį tinklą įtraukti kai kurie atokiausi ir skurdžiausi rajonai. Be to, būtina paleisti patogų viešąjį transportą į visus tris Paryžiaus oro uostus.

Šios statybos bus pradėtos ne anksčiau kaip 2012 metais ir truks mažiausiai 10 metų. Vietos tarybos jau aptarė ratu einančios metro linijos, kuri sujungs priemiesčius ir kainuos 8,4 mlrd. dolerių, idėją. Tačiau N.Sarkozy nori sudėtingesnės metro linijos, kuri it paguldytas 8 plačiau apjuostų Paryžių ir jį kirstų. Kai kas juokauja, kad toji linija galėtų vadintis didžiąja begalybe, nes jos ilgis bus kone 130 km, ji atsieis 25 mlrd. dolerių.

Prancūzai nemėgsta dangoraižių

Nors daugiausia dėmesio N.Sarkozy skiria transportui, būstas yra kita svarbi jo plano dalis. Paryžius jau ir taip ankštas, neturtingiausi gyventojai grūdasi daugiabučiuose tolimiausiuose miesto pakraščiuose. Kad patenkintų paklausą, valdžia ir privačios struktūros turėtų per metus pastatyti Paryžiuje po 70 tūkst. butų, bet iš tikrųjų jų pastato tik 35 tūkstančius. Pareigūnai kalba apie tai, kad privatus verslas padėtų sukurti traukos centrus, aplink kuriuos kiltų gerą susisiekimą turintys gyvenamieji kvartalai. Dangoraižiai, matyt, neišvengiami, nors Paryžiuje pastatų aukštis ribojamas, o paryžiečiai jais bjaurisi savame mieste, nors ir žavisi Niujorke, Tokijuje ar Šanchajuje. Socialistas Paryžiaus meras Bertrand'as Delanoe jau pradėjo drąsią diskusiją apie dangoraižių statybą Paryžiaus pakraštyje ir net laimėjo N.Sarkozy pritarimą. Prezidentas pareiškė nesąs prieš "statybą į aukštį", jei tik tai bus gražu.

Dar vienas N.Sarkozy Didžiojo Paryžiaus plano aspektas - didžioji Paryžiaus policija. Kai 2005 metais Paryžiaus priemiesčiuose kilo riaušės, N.Sarkozy tuomet buvo vidaus reikalų ministras ir pagarsėjo šiurkščia retorika, skirta siautėjusiems jaunuoliams. Dabar jis nori, kad Paryžiaus ir jo artimiausių priemiesčių, kurių jam nepavyko politiškai prijungti prie Didžiojo Paryžiaus, policijos darbą koordinuotų aukščiausioji prefektūra. Priemiesčių politinės reformos planas buvo nepopuliarus vietos tarybose, ir N.Sarkozy jį tiesiog nukišo į stalčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"