TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

N. Zorkaja: demokratinių pokyčių Rusijoje tikėtis neverta

2016 05 25 9:10
Rusijos gyventojų nuomonei itin didelę įtaką turi televizinė propaganda. Reuters nuotrauka

Lietuvoje viešėjusios Levados socialinių tyrimų centro atstovės Natalijos Zorkajos teigimu, Rusijos gyventojai palaiko valdžią, tikėdamiesi iliuzinio stabilumo, bijodami permainų, nerimaudami, kad gali būti dar blogiau. Dėl šių priežasčių dauguma jų atsisako aktyvių veiksmų, viešos pilietinės pozicijos.

Vilniuje buvo surengtas susitikimas su Levados centro socialinių ir politinių tyrimų skyriaus vadove N. Zorkaja tema „Rusijos visuomenė pakeliui į saviizoliaciją“. Viešnia pasakojo apie dabartinę situaciją Rusijoje. L. Zorkaja teiginius formulavo remdamasi Levados centro atliekamais sociologiniais tyrimais.

Per interviu „Lietuvos žinioms“ N. Zorkaja apibendrino tyrimų rezultatus, rodančius, kad Rusijos visuomenė izoliuojasi, yra abejinga ir pasyvi. „Neseniai, 2015 metų pabaigoje, su Friedricho Naumanno fondu atlikome tyrimą „Rusija ir Europa“. Jis rodo, kad Europa ir Vakarai vis labiau suvokiami kaip svetima civilizacija, kurios principai – šalti ir racionalūs. Rusų sąmonei tokie apibūdinimai turi negatyvią konotaciją, – sakė ekspertė. – Be to, mūsų duomenimis, vis mažiau Rusijos gyventojų savo šalį laiko Europos dalimi. 2008 metais 56 proc. apklaustųjų teigė, kad Rusija yra Europos valstybė. Tuo metu šaliai vadovauti pradėjo Dmitrijus Medvedevas, iš dalies prasidėjo liberalizacija, turėjusi įtakos visuomenės nuomonei. Labiau išsilavinę žmonės pasidavė iliuzijoms, tikėjosi teigiamų permainų. Tačiau 2015 metais tokios nuomonės laikė jau tik ketvirtis apklaustųjų. Tad gyventojų, Rusiją laikančių Europos šalimi, sumažėjo du kartus.“

N. Zorkajos teigimu, Europa visada buvo svarbi Rusijai, tik skyrėsi požiūris – pozityvus ar negatyvus, o dabar dominuoja būtent pastarasis.

Levados socialinių tyrimų centro atstovė Natalija Zorkaja. / Asmeninio albumo nuotrauka

Dėl iliuzinio stabilumo

Gal Rusijos žmonės pastaraisiais metais tiesiog nebedrįsta atvirai sakyti savo nuomonės, todėl sociologiniai tyrimai jos nebeatspindi? „Kai mes užduodame konkrečius klausimus dėl pretenzijų valdžiai, ar ji turi ekonominę programą, kaip išeiti iš krizės, – dauguma apklausiamųjų sako „ne“ ir jų vertinimas būna kritiškas. Kai klausiame, ko yra pasiekusi valdžia, paaiškėja, kad didelių laimėjimų, kurie teigiamai veiktų žmonių gyvenimą, nėra“, – sakė Levados centro atstovė.

Tuo pat metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingai labai aukšti. N. Zorkaja teigė, jog tai galima paaiškinti tuo, kad visuomenė išgyvenimo ir šalies išsaugojimo uždavinius deleguoja valdžiai – kad ji išmaitintų, apgintų. O dėl viso kito žmonės užmerkia akis, nors yra nepatenkinti medicinos, švietimo, transporto padėtimi, kasdieniu gyvenimu.

Kodėl Rusijos gyventojų dauguma pasyvi ir abejinga, nors gyvenimas akivaizdžiai prastėja? „Tikėdamiesi iliuzinio stabilumo ir bijodami permainų, nerimaudami, kad gali būti dar blogiau, žmonės atsisako aktyvių veiksmų, viešos pilietinės pozicijos“, – sakė N. Zorkaja. Ji tai vadino žaidimu tarp nelaisvo žmogaus mažėjančio gerbūvio ir didelės valstybės mašinos, kuriai priešintis jau darosi vis baisiau.

Kaip teigė Levados centro ekspertė, Rusijos žmonės neturi galimybės daryti įtakos valdžiai, be to, per mažai deda pastangų, kad ji atsirastų.

Prabudo kompleksai

„Per Krymo aneksijos ir karo prieš Ukrainą istoriją prabudo Rusijos gyventojų kompleksai, kurie, regis, iki tol snaudė kažkur pasąmonės gilumoje. Tai priešiškumas aplinkiniam pasauliui, įsitikinimas, kad Rusijai niekas nelinki gero, jog ji apsupta priešų, – kalbėjo N. Zorkaja. – Kad tie kompleksai vėl taptų gyvybingi, prisidėjo V. Putino režimas.“ Jos teigė, kad Levados centro atliekami sociologiniai tyrimai atskleidžia Rusijos gyventojų nuomonę apie didžiulę konfrontaciją su Vakarais.

Daug metų, pasak ekspertės, draugiškomis šalimis rusai laiko Baltarusiją ir Kazachstaną, o iš Vakarų Europos šalių anksčiau buvo minima Vokietija. Tačiau po 2014 metų Krymo įvykių Rusijos gyventojų, laikančių Vokietiją draugiška šalimis, liko mažai. Kinija anksčiau buvo vertinama atsargiai, bet pastaraisiais metais dėl Kremliaus propagandos poveikio požiūris tapo teigiamu. „Tarp priešų dabar lyderė yra Amerika, dažnai minima Ukraina, – vardijo N. Zorkaja. – Iš sovietinės erdvės pasitraukusios Baltijos šalys taip pat laikomos priešiškomis, nes rusus tokie įvykiai psichologiškai traumavo. Sovietmečiu jos buvo laikomos vietiniais Vakarais, kai jie galėjo ten važiuoti kaip šeimininkai ir mėgautis vakarietiško gyvenimo standartais.“

Kai sakė tyrėja, pagal sociologines apklausas Rusijos žmonių priešiškumo lygis Baltijos šalims svyruoja priklausomai nuo įvykių, tarkime, Estijai jis buvo itin didelis, kai 2007 metais iš Talino centro į kapines buvo perkeltas Bronzinio kario paminklas, mat Kremlius išpūtė propagandinę istoriją.

Dėl visuomenės palankumo

Kremliaus polittechnologai yra gerai išmokę manipuliuoti visuomenės nuomone. Rusijos valdžios palaikymo pikas, kaip teigė N. Zorkaja, buvo 2008 metais per Rusijos ir Gruzijos karinį konfliktą. Ir tuo metu retorika buvo antiamerikietiška, dėl visko kaltė buvo verčiama JAV, kad ji padėjo Gruzijai. Tada vyravo ir stiprios antivakarietiškos nuotaikos. Vėliau palaikymo banga valdžiai nuslūgo, žmonės darėsi kritiškesni. Pasak tyrėjos, 2014 metų Krymo istorija Kremliui buvo reikalinga, kad susigrąžintų visuomenės palankumą.

Po Krymo įvykių V. Putiną palaikė beveik 90 proc. Rusijos gyventojų. Pastaruoju metu šie rodikliai kiek mažėja ir artėja prie 80 proc.

Ydingas požiūris

N. Zorkajos teigimu, Rusijos visuomenė nelabai vertina demokratiją, todėl pokyčių šia kryptimi tikėtis sunku. „Demokratinės vertybės devalvuotos. Tikrų rinkimų nėra. Konkurencijos nėra. Nepriklausomo teismo nėra. Nepriklausomos žiniasklaidos nėra, tik smulkmė, orientuota į opozicinę auditoriją, kuri ir taip viską suvokia“, – vardijo ji.

Pasak N. Zorkajos, pastaruoju metu Rusijai izoliuojantis nuo Vakarų, pozityvo ieškoma šalies viduje. Nerasdamas nieko teigiamo, vidutinis, išsilavinęs, gerovę susikūręs sluoksnis emigruoja ar bent ketina išvažiuoti.

Pagal apklausas tik nedidelė dalis rusų norėtų gyventi kaip Sovietų Sąjungoje. Dauguma tiki ypatingu Rusijos keliu. „Tai charakterizuoja posovietinį žmogų, – sakė ekspertė. – Jis įsivaizduoja esąs kitoks, ypatingas, kad jo negalima su niekuo lyginti.“ N. Zorkajos nuomone, toks požiūris ydingas, nes blokuojamas vystymasis, nenorima keistis, semtis patirties.

Tačiau klausiami, kokiose šalyse žmonės laimingesni – mažesnėse, kaip Švedija ar Šveicarija, ar didesnėse, kaip JAV ar Rusija, dauguma rusų atsako, kad mažesnėse.

Natalija Zorkaja dalyvavo susitikime tema „Rusijos visuomenė pakeliui į saviizoliaciją“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių ir politinių mokslų institute. / Organizatorių nuotrauka

Lietuviškos šaknys

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo N. Zorkaja, ji turi lietuviškų šaknų. Nors gimė ir augo Maskvoje, studijavo Vilniaus universitete. Jos mama – pirmoji Lietuvos moteris-lakūnė Eglė Kupstaitė, o viena iš tetų – aktorė Lidija Kupstaitė. Sovietmečiu Natalijos mama išvyko mokytis į Rusijos sostinę, ten ištekėjo ir pasiliko gyventi. „Visa giminė buvo Lietuvoje, todėl kasmet atvažiuodavome atostogauti“, – prisiminė N. Zorkaja.

Namie Maskvoje taip pat skambėjo lietuvių kalba, Natalija skaitydavo lietuvišką žurnalą vaikams „Genys“. Dabar ji taip pat dažnai vieši Lietuvoje, lanko gimines, nepamiršta ir kalbos. Vilnių laiko antraisiais namais. „Myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą“, – tvirtino N. Zorkaja.

Sociologinių tyrimų centre Maskvoje N. Zorkaja dirba nuo 1989 metų.

Šį kartą viešėdama Vilniuje, ji dalyvavo Friedricho Naumanno fondo, organizacijos „Russia Tomorrow“ bei žiniasklaidos leidinio „Novaja gazeta – Baltija“ surengtame susitikime tema „Rusijos visuomenė pakeliui į saviizoliaciją“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių ir politinių mokslų institute.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"