TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Nabucco" trūksta pinigų ir dujų

2012 04 27 6:04

Europos projektas nutiesti "Nabucco" dujotiekį susiduria su dideliais sunkumais dėl labai didelės kainos ir dujų trūkumo, todėl greičiausiai nebus įgyvendintas bent jau tokia forma, kaip planuota iš pradžių. Vengrija jau traukiasi iš projekto, apie tokį ketinimą užsimena ir vokiečiai.

Dujotiekiui tiesti suburtas konsorciumas "Nabucco" planavo, kad projektas turėtų kainuoti 8 mlrd. eurų, bet jau dabar aišku, jog jo kaina bus didesnė. Šiuo metu konsorciumas atlieka naujus skaičiavimus ir svarsto: gal labiau apsimokėtų kuklesnis "Nabucco-West" variantas, t. y. kad dujos nuo Bulgarijos ir Turkijos sienos būtų tiekiamos į Austriją. Pagal pirminį planą, iš Kaspijos jūros regiono dujotiekiu dujos turėjo tekėti per Turkiją ir Bulgariją į Vidurio Europą. Šį projektą labai remia Europos Komisija (EK), nes jis sumažintų Europos rinkos priklausomybę nuo Rusijos dujų. 

Tačiau šią savaitę į Briuselį nuvykęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pranešė, kad dujų kompanija MOL ketina trauktis iš "Nabucco" projekto. "Nabucco" turi problemų. Nesigilinau į smulkmenas, bet matau, kad Vengrijos bendrovė MOL iš šio projekto traukiasi. Sunku nepastebėti problemų, susijusių su dujotiekio finansavimu ir jo užpildymu dujomis", - sakė jis. Tą patį pranešė ir Vengrijos naujienų portalas Origo.hu.

MOL dalis konsorciume sudaro 16,67 procento. Be Vengrijos kompanijos, projekte dalyvauja Austrijos bendrovė OMV, Bulgarijos energetikos holdingas, Rumunijos "Transgaz", Turkijos "Botas" ir Vokietijos RWE. Kiekvienai iš jų taip pat priklauso po 16,67 proc. akcijų.

Pirminiame projekto variante buvo numatyta, kad dujotiekiu bus tiekiamos dujos iš Kaspijos regiono į Europą aplenkiant Rusiją ir jo ilgis sieks 3900 kilometrų. Per metus "Nabucco" dujotiekiu, eisiančiu per Azerbaidžaną, Gruziją, Bulgariją, Vengriją, Rumuniją ir Austriją, planuota perpumpuoti 31 mlrd. kubinių metrų dujų. Tačiau jau šį vasarį tapo aišku, jog nesant garantijų, kad nepritruks dujų, būtina peržiūrėti pirminį "Nabucco" variantą ir planuotą jo pralaidumą sumažinti beveik perpus - iki 16 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Be to, svarstoma ir patrumpinti jo ilgį, todėl jis gali sujungti tik Austriją ir Bulgariją. Tuomet "Nabucco" būtų pradėtas tiesti ne nuo rytinės Turkijos, o nuo Bulgarijos ir sujungtas su Transanatolijos dujotiekiu TANP, jungiančiu Turkiją ir Azerbaidžaną.

Tačiau ir naujame variante MOL turėjo likti svarbiu konsorciumo dalyviu, nes visuose jo variantuose dujotiekis turės eiti per Vengriją. Kol kas MOL vadovai Vengrijos premjero pasakytų žodžių nepatvirtino, bet pareiškė, jog "yra daug neaiškumų, susijusių su projektu, kurių negalima nepaisyti". "Nabucco" atstovas Christianas Dolezalis pranešė, esą kol kas jis neturi informacijos, kad iš projekto traukiasi MOL antrinė įmonė FGTZ, kuri ir atstovauja MOL konsorciume.

Bendrovės MOL vadovybė jau ir anksčiau ne kartą buvo užsiminusi, kad jai nenaudinga dalyvauti projekte. Vasario pabaigoje jos generalinis direktorius Josephas Molnaras sakė, jog kol nebus garantijų, kad dujotiekis bus užpildytas dujų, kompanija nėra pasirengusi priimti galutinio sprendimo. "Šiuo metu nėra jokių aiškių šaltinių, iš kur bus imama dujų ir egzistuoja didelis netikrumas dėl investicijų apimties. Mes net negalime pradėti projekto įgyvendinimo aptarimo", - pareiškė J.Molnaras. Taip pat jis tvirtino, kad bendrovė yra atskaitinga savo akcininkams, o jie reikalauja imtis ne tokių brangių ir pelningesnių projektų.

EK ėmėsi aiškinti, kad MOL pasitraukimas neturės neigiamų pasekmių, jei tik bus surastas naujas partneris, galintis prisidėti prie finansavimo, o EK atstovė energetikos klausimams Marlene Holzner tikino, esą "kol kas neturime duomenų apie jokius pokyčius".

Tačiau panašiai kaip Vengrijos bendrovė mąsto ir Vokietijos kompanija RWE. Dar sausį jos generalinis direktorius Juergenas Grossmannas prasitarė, kad kompanija gali trauktis iš "Nabucco" projekto.

"Nabucco" tiesimo darbai turėjo prasidėti dar 2009 metais, vėliau buvo nukelti į 2012-uosius, o dabar teigiama, kad prasidės kitais metais ir 2017-aisiais dujotiekį jau bus galima eksploatuoti. Konsorciumas nori, kad dujos būtų tiekiamos iš Azerbaidžane esančio telkinio "Shah Deniz II" ir jau šią vasarą Azerbaidžanas apsispręstų, ar tieks dujas "Nabucco", per Turkiją einančiam TANAP bei per Adrijos jūrą į Italiją einančiam TAP. Svarstomas ir galimas TANAP sujungimas su "Nabucco-West".

"The Wall Street Journal", "Frankfurter Allgemeine Zeitung", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"