TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nacionalistai airiai ir pikti britai

2009 05 29 0:00
Apie netramdomą britų sirgalių pyktį žino visas pasaulis. Po "Manchester United" pralaimėtų UEFA taurės rungtynių su "Barcelona".
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvių pamėgtose Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje imigrantams darosi vis sunkiau gyventi. Airijoje dvigubai lengviau susirasti darbą turint tipišką airišką pavardę, o Didžiojoje Britanijoje geriau neerzinti vietos gyventojų, kurie pripažinti pikčiausiais europiečiais.

Airijoje prasidėjus krizei Ekonominių ir visuomeninių tyrimų institutas (ESRI) nutarė išsiaiškinti, kokios yra galimybės gauti darbą jų šalyje. Kiekvienam darbdaviui, paskelbusiam laikraštyje, kad ieško darbuotojo, buvo nusiųsta po du prašymus priimti į darbą. Vienas jų pasirašytas žmogaus, turinčio grynai airišką pavardę, o kitas - pavarde, skambančia kaip vokiečio, Azijos arba Afrikos gyventojo. Abu prašymą padavę asmenys turėjo tokią pačią kvalifikaciją ir tokius pat įgūdžius, be to, buvo baigę Airijos mokslo arba profesijos įstaigas. Praktiškai skyrėsi tik pretendentų pavardės.

Imigrantai jau nepageidaujami.

10 proc. visų Airijoje dirbančių žmonių yra imigrantai. Daugiausia esama lenkų, kinų ir nigeriečių, nors netrūksta ir lietuvių. Atrinkdami žmones tyrimui sociologai neėmė tų, kurių pavardė skamba lenkiškai ar lietuviškai. "Lenkai ir lietuviai užplūdo Airiją tik pastaraisiais metais, todėl mažai tikėtina, kad jie būtų galėję įgyti Airijoje išsilavinimą", - aiškino vienas tyrimą atlikusių specialistų. Pavyzdžiui, vokiška pavarde žmonių, baigusių mokslus Airijoje, yra kur kas daugiau. Tačiau jų negelbėjo ir tai.

Tyrimas parodė, kad airišką pavardę turinčio pretendento į laisvą darbo vietą galimybės gauti darbą yra dvigubai didesnės. Pasiūlymo pradėti darbą sulaukė 32 proc. asmenų airiška pavarde ir tik 15 proc. tų, kurių pavardė skamba užsienietiškai.

Tai laikoma vienu blogiausių rezultatų per visą laiką, kai atliekami tokie tyrimai. Airija visada buvo daug tolerantiškesnė nei Jungtinė Karalystė (čia ne kartą aiškintasi, koks yra vietos gyventojų požiūris į atvykėlius iš Pakistano ir Indijos) arba Prancūzija, kurioje vietos darbdaviai nėra linkę priimti į darbą atvykėlių iš Afrikos.

Manoma, jog neigiamą požiūrį į imigrantus lėmė Airijoje vis labiau didėjanti recesija ir nedarbas. Tai po 10 metų trukusio ekonomikos bumo smarkiai prislėgė airius. Kol padėtis šalyje buvo gera, airiai skatino imigrantus apsigyventi jų saloje ir susirasti darbą. Dabar praktiškai visi atvykėliai tapo bedarbiais.

Britai nevaldo pykčio

Britai taip pat darosi vis mažiau tolerantiški naujiems atvykėliams, be to, jie - pikčiausia tauta Europoje. Tai irgi parodė tyrimas, kurį užsakė televizijos kanalas "Gold".

Paaiškėjo, kad britai vidutiniškai supyksta keturis kartus per dieną ir kad juos labai lengva suerzinti. Britus ypač nervina bandymas kur nors pralysti be eilės - tai nurodė net 48 proc. apklaustųjų. Taip pat juos erzina spūstys keliuose ir gatvėse (43 proc.). Be to, du trečdaliai britų supyksta, kai būna nemandagiai aptarnaujami parduotuvėse arba kai šalia apsigyvena blogai išauklėti kaimynai. Jiems nepatinka ir rasizmas, šventeiviškumas, chaotiškas automobilio vairavimas bei viešose vietose besikeikiantys žmonės.

Kad visi šie dalykai gali siaubingai įsiutinti britus, patvirtino ir pernai Psichinės sveikatos fondo atliktas tyrimas. Jis atskleidė, kad kas ketvirtas britas nesugeba suvaldyti įniršio.

Užtektinai pykčio turi ir italai bei prancūzai. Nors italai garsėja kaip gyvenimu mokantys džiaugtis žmonės, jie per dieną susierzina vidutiniškai tris su puse karto, o prancūzai - tris kartus. Italus labiausiai siutina nepatyrę vairuotojai, prancūzus - neskanus maistas ir prastas aptarnavimas restoranuose bei kavinėse.

Patys taikiausi yra švedai, norvegai ir danai. Jie supyksta tik vieną kartą per penkias dienas. Šių valstybių piliečiai labiausiai nemėgsta, kai kas nors mėgina pasišaipyti iš jų šalies.

Rytų Europos šis tyrimas neapėmė. Buvo vertinamas tik britų, prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, austrų, graikų, portugalų, švedų, norvegų ir danų polinkis pykti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"