TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nacionalizmo banga rumunus aplenkė

2014 11 21 6:00
Ant dabartinės valdžios supykę rumunai savo balsus atidavė vokiečiui. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmą kartą per 133 metus Rumuniją valdys vokiečių tautybės lyderis. Toks gyventojų pasirinkimas ne tik sukrėtė stipriu fovoritu laikyto premjero Victoro Pontos rėmėjus, bet ir parodė, kad Rumunija išvengė visoje Europoje kylančios nacionalizmo bangos.

Pirmuoju Rumunijos karaliumi iš Vokietijos 1881 metais tapo Karolis I, o lapkričio 16-ąją vykusiuose prezidento rinkimuose dauguma gyventojų savo balsus atidavė vokiečiui Klausui Iohanniui – Transilvanijos Sibiu miesto merui ir opozicinės Liberalų partijos pirmininkui. Toks rumunų pasirinkimas nustebino daugelį: per pirmąjį rinkimų ratą jis surinko 10 proc. mažiau balsų nei V. Ponta.

Rumunijoje, kurioje įvairių etninių grupių, ypač rumunų ir vengrų, santykiai gana įtempti, 55-erių K. Iohannis taps pirmuoju prezidentu iš tautinės mažumos. Jo pergalę iš dalies lėmė didėjantis gyventojų nepasitenkinimas dabartinės vyriausybės politika ir rinkimų kampanijos pažadai kovoti su korupcija. Rumunų priešiškumą valdžiai dar labiau pakurstė tai, kad pareigūnai nesugebėjo sudaryti tinkamų sąlygų balsuoti užsienyje gyvenantiems piliečiams.

K. Iohannis pažadėjo pradėti svarbias reformas Rumunijos politikoje ir išsaugoti šalies santykius su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga bei NATO. Jis taip pat paragino vyriausybę nubausti asmenis, atsakingus už prastai organizuotą balsavimą užsienyje, ir paprašė kadenciją baigiančio prezidento Traiano Basescu atšaukti sklandžių rinkimų nesugebėjusius užtikrinti diplomatus.

Radikalai ir euroskeptikai

Europoje šiuo metu vyrauja visiškai kitokios tendencijos. Dėl Ukrainos konflikto regione baiminamasi naujos separatizmo bangos, o šių metų Europos Parlamento rinkimuose neblogai pasisekė radikalų ir euroskeptikų partijoms. Jų įtaka didėja Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir Vengrijoje.

Rytų Europoje, tautinių mažumų knibždančiame regione, kur sienos dažnai kerta atskirų tautų istoriškai gyvenamas teritorijas, Ukrainos konfliktas ir skaudūs Jugoslavijos subyrėjimo prisiminimai dar labiau kursto etninę įtampą. Vengrijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje pastaraisiais metais gausėja smurtinių incidentų, susijusių su vietos čigonais. Čia kyla ir radikalių politinių grupių populiarumas.

Nesutaria su vengrais

Rumunijoje labiausiai jaučiama įtampa tarp rumunų daugumos ir etninių vengrų, kurių šalyje gyvena daugiau kaip milijonas. Ta įtampa dažnai išvirsta net į smurtą, ypač per sporto renginius. Kai futbolo aikštėje žaidžia Rumunijos ir Vengrijos komandos, jų gerbėjai tribūnose beveik visada susistumdo. Pavyzdžiui, spalio 14 dieną, per atrankos į 2016 metų Europos futbolo čempionatą rungtynes, medikų pagalbos prireikė maždaug 50 žmonių, o 12 buvo paguldyta į ligoninę.

Vengrų mažuma siekia autonomijos Transilvanijoje, tačiau Bukareštas nė neketina tenkinti tokių norų. Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį jie išsikovojo tam tikrų privilegijų. Tarkime, vengrų vaikams sudarytos geresnės mokymosi sąlygos negu anksčiau, kai kurios teisinės procedūros vyksta jų gimtąja kalba.

Didžiausia Rumunijoje vengrų politinė partija UDMR nuo pat 1989 metų kartu su valdančiosiomis partijomis dalyvauja vyriausybės formavimo procese. Jos pirmininkas Hunoras Klemenas neturi lūkesčių, kad K. Iohannio pergalė lems didelius tautinių mažumų santykių pokyčius. Pasak jo, dabar kaip tik gali kilti problemų, nes mažumos atstovai ims kelti nepagrįstų reikalavimų. H. Klemenas tikina, kad nereikėtų skubėti manyti, jog Rumunija dėl šios pergalės taps rojumi etninėms mažumoms.

bloomberg.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"