TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nafta ir dujos nebeužkuria ekonomikos variklio

2013 05 27 5:54
Rusijos prezidentas V.Putinas vis dažniau tariasi su verslininkais, kaip užtikrinti šalies ūkio augimą. AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos vyriausybei tenka pripažinti, kad praėjusiais metais planuotas ekonomikos augimo tempas yra neįgyvendinamas. Mažėjant pajamoms iš energijos išteklių eksporto, Rusijos ekonomika ima stagnuoti.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,6 procento. Ekonominės plėtros ministerija, anksčiau žadėjusi 3,6 proc. augimą, vis dar tikisi, kad šiemet ji ūgtelės bent 2,4 proc., o kai kurie ekonomistai prognozuoja, jog net 2,9 procento. Tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas teigia, kad šalies bendrasis vidaus produktas nedidės daugiau kaip 1,8 procento.

Tarptautinės finansų institucijos paprastai yra linkusios gana griežtai ir net skeptiškai vertinti konkrečių valstybių ekonomikos potencialą, tačiau šį kartą ekonomistus rimtai išgąsdino tai, kad savo prognozes labai sumažino pati Maskva. Imta kalbėti apie netrukus prasidėsiančią ilgalaikę Rusijos ekonomikos stagnaciją.

Neramu dėl kaimynų

Tokios iš Rusijos sklindančios naujienos ypač liūdnai skamba europiečiams, kurie porą pastarųjų metų su viltimi žvelgė į krizei gana sėkmingai sugebančias atsispirti Lenkiją, Turkiją ir Rusiją. Tačiau jei recesija iš tiesų palies Rusijos ekonomiką, kai kurie analitikai jau prognozuoja, kad ji paskui save į duobę ims tempti ir kitas dvi šalis.

Dar skaudžiau tai gali atsiliepti Vidurio Azijos valstybėms, kurios yra labai priklausomos nuo ekonominių saitų su Rusija. Šiuo atveju galima kalbėti ne tik apie prekybinius bei finansinius santykius, bet ir apie socialinę gerovę, nes traukiantis vidiniam vartojimui Rusijoje mažėja ir srautas pinigų, kuriuos artimiesiems į Vidurio Aziją iš Rusijos siunčia daugybė nelegalių darbininkų. Nuosmukio gali nesibaiminti tik Turkmėnistanas, kuriam prognozuojamas dujų eksporto šuolis, ir šiek tiek toliau esanti Mongolija. Ši valstybė netikėtai pergyvena auksakasybos bumą.

Rimta padėtis

Apie tai, kokį nerimą skeptiškos prognozės sukėlė Maskvai, byloja Vladimiro Putino žodžiai: "Seniai mūsų šalyje taip nebuvo. Ir tai, pastebėkite, esant didelėms naftos kainoms." Be to, Rusijos vyriausybė pripažino, kad valstybė sulaukia vis mažiau investicijų. Taisyti situaciją rusai sumanė gana neoriginaliu būdu - nusamdė stambiausią JAV investicinį banką "Goldman Sachs", kuris neva turėtų pamokyti Rusijos valdžią, kaip padidinti investicinį patrauklumą.

Susirūpinta ir skolinimosi reitingais, jie artimiausiu metu greičiausiai taip pat bus sumažinti. Šiuo klausimu Rusijos vyriausybę konsultuos kita JAV milžinė - "JP Morgan". Visa tai rodo, kad Rusijos valdžia bent jau demonstruoja ketinimą imtis antikrizinių priemonių kiek įmanoma skubiau.

Ir vėl priklausomybė nuo naftos

Prisimenant V.Putino žodžius, daugelis tikrai gali stebėtis, kodėl Rusijos ekonomika stagnuoja, kai naftos kainos pasaulinėse rinkose vis gerina rekordus? Juk pastaruosius 10 metų viskas klostėsi pagal schemą: brangsta nafta - auga ir Rusijos ekonomika.

Tačiau šįkart energijos ištekliai tapo iš tiesų per brangūs. Krizės nualinta Europa nebenuperka pakankamai rusiškos naftos ir dujų. Jau vien to pakako, kad visi imtų skalambyti apie galimą recesiją.

Žinoma, yra ir kitų priežasčių: auga Rusijos biudžeto išlaidos, mažėja vidinis vartojimas ir investicijų įplaukos. Tačiau svarbiausias veiksnys yra tai, kad pagrindinio energijos išteklių pirkėjo piniginėje švilpauja vėjai. Ilgametėmis pačios Rusijos pastangomis pasiektas dvejopas efektas: Europa tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Rusija - ne mažiau priklausoma nuo Europos pinigų.

Kinija toli

Ne vienas Rusijos ekonomistas puolė prognozuoti, kad Rusija tuoj paliks merdinčią Europą ir įsilies į klestinčios Azijos ekonomikos erdvę. Anaiptol. Svajonė graži ir galbūt net naudinga Rusijai, tačiau regimoje ateityje neįgyvendinama.

Pagrindinis Rusijos partneris Azijoje - Kinija - nepalyginti mažesnis už Europos Sąjungą (rusiško eksporto pirkimo atžvilgiu). Šių šalių infrastruktūra - beveik izoliuota viena nuo kitos. Siekdama paversti Kiniją pagrindine prekybos partnere, Rusija turėtų bent jau nutiesti daugybę kilometrų automobilių kelių, geležinkelių, o svarbiausia - naftotiekių bei dujotiekių.

Tai kainuotų galybę laiko, o jo nebėra, nes nuo recesijos reikia gelbėtis jau šiandien. Dar svarbiau, kad tai kainuotų pasakiškus pinigus. Rusija vis dar turi milžiniškus finansų rezervus, skirtus krizėms suvaldyti, tačiau net ir ji nėra tokia turtinga, kad mestų pinigus geležinkeliams į Kiniją tiesti. Juk šių lėšų teks skirti socialinėms pačios Rusijos reikmėms bei savos rinkos gyvybingumui palaikyti, kaip tai jau buvo padaryta prasidėjus pastarajai pasaulinei krizei.

Stabilumas ir lojalumas

Kvaila būtų teigti, kad per pastaruosius 10 metų Rusijos ekonomika nieko nelaimėjo. Pavyzdžiui, gerokai pavyko sumažinti skurdą (šiemet žemiau skurdo ribos gyvena tik 12 proc. rusų, ir tai geriausias rodiklis per daugelį metų), atgaivinti bent jau karinę pramonę, susiformavo nors ir silpnoka, bet palyginti neprastai veikianti bankų sistema.

Tačiau pažvelgus plačiau šie metai buvo prarasti, nes šalis taip ir neatsikratė ekonominio prakeiksmo, persekiojančio ją nuo Leonido Brežnevo laikų, t. y. priklausomybės nuo energijos žaliavų eksporto.

Pajamos iš žaliavų eksporto - vienintelis Rusijos ekonomikos ramstis. Jei tik šios pajamos smunka, krizė apima visus kitus ekonomikos sektorius, nes nė vienas iš jų taip ir nebuvo pakankamai išplėtotas.

Dar svarbiau, o valdžioje esantys žmonės tai suvokia, kad žaliavų eksportas formuoja šalies biudžetą ir užtikrina socialinį stabilumą, ir būtent tai jau ima jiems kelti baimę. Stabilumo sudievinimas pastaraisiais metais užtikrino daugumos gyventojų lojalumą arba bent jau tylų pakantumą metų metais nesikeičiančiai valdžiai. Nebeliks šio stabilumo - nebeliks ir gyventojų lojalumo. Tuščios parduotuvių lentynos ir kiauros piniginės, o ne žodžio laisvės trūkumas buvo pagrindinis akstinas rusams nuversti sovietų valdžią. Dabar valdžioje esantieji tai taip pat puikiai supranta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"