TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naftos karas nutraukė Rusijos ir Baltarusijos politikų draugystę

2007 01 11 0:00
Aleksandro Lukašenkos (kairėje) ir Vladimiro Putino netvirta draugystė peraugo į atvirą karą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar pasklido žinia, kad prezidentai Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka telefonu išsprendė Rusijos eksportinės naftos muitų problemą. Kremlius jau buvo parengęs sankcijas Baltarusijai.

Baltarusijos pusė pareiškė, kad pasiektas kompromisas dėl Rusijos naftos, eksportuojamos į Europą, tačiau konkrečios sąlygos, dėl kurių neva telefonu susitarė Rusijos ir Baltarusijos vadovai, nebuvo žinomos. Manoma, kad jos bus dar tikslinamos kelias dienas. Kremliaus spaudos tarnyba ypač akcentavo, kad pokalbis telefonu įvyko Baltarusijos iniciatyva. Tačiau prieš tai Rusija jau buvo parengusi paketą sankcijų dėl to, kad Baltarusija įvedė naftos tranzito mokestį. Rusija ketino taikyti muitus virtinei Baltarusijos prekių: mėsos, pieno produktams, televizoriams, baldams, iš viso daugiau kaip pusei Baltarusijos eksporto į Rusiją.

Galbūt tokia šiurkšti Rusijos pozicija iš tiesų padarė įspūdį Lukašenkai. Specialistų vertinimu, tokios priemonės galėtų per metus sužlugdyti baltarusišką "rinkos socializmo" modelį, o tai galėtų lemti Lukašenkos režimo krachą ar bent jau paskatintų radikalias reformas, kurių Baltarusijos valdžia iki šiol nesiėmė.

Maskvos ir Minsko "naftos karas" nuo 2007 metų pradžios pasiekė kulminaciją, kai Rusija dvigubai padidino dujų kainą ir įvedė naftos eksporto į Baltarusiją muitą, o Minskas, atsakydamas į tai, apmokestino Rusijos naftos tranzitą į Europą. Rusija pavadino šią rinkliavą neteisėta ir visiškai nutraukė tranzitą. Rusijos naftos vartotojams Europoje iškilo sunkumų, o ES vėl suabejojo Rusija, kaip energetikos išteklių tiekėjos, reputacija.

Lojalumas už subsidijas

Nutrauktą Rusijos naftos tiekimą per Baltarusiją einančiu tranzitiniu vamzdynu gyvai komentavo Vakarų spauda.

Įtakingas britų laikraštis "The Financial Times" atkreipė dėmesį į politinį šio ginčo aspektą: "Rusija turi labai mažai draugų tarp buvusių sovietinių respublikų. Ginčas su Baltarusija verčia manyti, kad ji netrukus praras ir vieną paskutiniųjų. Nors Baltarusijos autoritarinio vadovo nuotaikos labai permainingos, šalis ilgai buvo viena artimiausių Rusijos sąjungininkių, gaudavo iš jos dosnių subsidijų pigios naftos ir dujų pavidalu. Bet realiai Kremlių vis labiau erzino žmogaus, kurį jis laikė valdžioje, išsišokimai". Pasak laikraščio, Kremliaus veikėjai tikriausiai nusprendė, kad abejotiną naudą, kurią duoda Lukašenkai teikiama parama, dabar nusveria jo atsisakymas gerbti Rusijos prezidentą.

Dviejų buvusių sąjungininkų konfrontacija tapo dilema Europos Sąjungai. ES narės nemėgsta Lukašenkos ir seniai ragina Maskvą jo neberemti. Bet lygiai taip pat jos nenori skatinti Kremliaus naudoti energijos tiekimą politiniais tikslais, taip pat nenori, kad naftos produktai visiškai išsektų.

"The Christian Science Monitor" primena, kad Baltarusija, slaviška šalis, turinti gerai išvystytą pramonę ir 10 mln. gyventojų, buvo pati artimiausia Rusijos sąjungininkė posovietiniame regione jau 12 metų, kai į valdžią atėjo Lukašenka. Su prezidentu Borisu Jelcinu jis parengė didingą šalių susijungimo planą, bet Putinas didelio entuziazmo neparodė. Maskva vis tiek pirko Lukašenkos geopolitinį lojalumą už subsidijas, kurios vertinamos net 8 mlrd. dolerių (21 mlrd. litų) per metus: pigiai parduodama dujas, neapmokestindama naftos ir sudarydama palankias sąlygas baltarusiškoms prekėms Rusijos rinkose. Tačiau Lukašenka vertė Maskvą jaustis vis nepatogiau. "Žmogaus teisių organizacijos kaltino jį rinkimų klastojimu, nepriklausomos žiniasklaidos likvidavimu, disidentų įkalinimu. Ekspertai sako, kad naudodamasis Rusijos subsidijomis Lukašenka kūrė nekomunistinę visuotinės gerovės, padedančios slopinti liaudies nepasitenkinimą, valstybę, bet drauge stabdė Rusijos pramonės konglomeratų ekonominę ekspansiją", - pažymi leidinys.

Vis dėlto Rusijos specialistas Raineris Lindneris atsisako laikyti Rusijos energetinę politiką "imperializmo apraiška". Pasak jo, Rusija tiesiog vadovaujasi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimais. PPO nepriimtinos privilegijuotos kainos, kokios iki šiol egzistavo tarp Rusijos ir jos kaimynių.

Kremlius praregėjo

Baltarusijos opozicijos vadovas Aleksandras Milinkevičius vakar solidarizavosi su savo pagrindiniu oponentu Lukašenka paraginęs Rusiją nenaudoti energetikos išteklių kaip spaudimo įrankio, kitaip Baltarusijos ekonomika žlugs.

"Deja, Baltarusijos ekonomika buvo nepasirengusi naftos ir dujų kainų kilimui. Valdžia turėjo pradėti reformas dar prieš 10 metų, bet nepanoro to daryti, tikėdamasi, kad lengvatas Rusija teiks amžinai", - sakė Milinkevičius.

Rusijos vyriausybė pripažįsta, kad tiekimų į Baltarusiją pigumas buvo politinio pobūdžio, nors nepaaiškina, kodėl nusprendė palikti Lukašenkos režimą be tradicinės paramos energetikos srityje.

"Besąlygiškai remdama Lukašenką Rusija dėjo visus kiaušinius į vieną pintinę. Dabar Maskva susilaukė tokios politikos vaisių, - sakė analitikas Jaroslavas Romančiukas. - Galbūt Kremlius jau pradėjo susimąstyti, jog ši politika klaidinga, nes apsidairęs pamatė, kad Baltarusijoje nėra nė vienos rimtos Rusiją remiančios jėgos".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"