TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naikinti atliekas padeda vištos

2010 03 22 0:00
Vištos gali sulesti daug atliekų nuo šeimos stalo ir kasdien sudėti kiaušinių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tokią alternatyvą sumanė Belgijos valdžia, ji siekia, kad žmonės paliktų kuo mažiau atliekų ir šitaip tausotų aplinką.

50 porų viščiukų bus išdalyta Muskrono miestelio šeimoms, kurios savo sodeliuose turi pakankamai vietos paukščiams laikyti. Vištos gali sulesti labai daug atliekų nuo šeimos stalo. Tie, kurie pareikš norą šiuo tikslu auginti vištas, turės įsipareigoti jų nepjauti mažiausiai dvejus metus, o norams pasikeitus - perduoti kam nors kitam. Kampaniją propaguojantys pareigūnai vilioja žmones sakydami, kad jie kasdien už dyką turės šviežių kiaušinių. Projekte dalyvaujantiems žmonėms taip pat aiškinama, kaip reikia laikyti vištas.

Miestelio tarybos aplinkosaugos departamentą įkvėpė sėkmingas ankstesnis pavyzdys, kai ieškant alternatyvų buitinėms atliekoms utilizuoti gyventojai buvo skatinami laikyti vištas ir gavo jų nemokamai. Kitose vietovėse savivaldybės susiderėjo su ūkiais, kad su nuolaida parduotų žmonėms viščiukų tokiam tikslui.

Gyventojų šiukšlės sveriamos

Belgai nuo seno skiria daug dėmesio šiukšlių ir buitinių atliekų perdirbimui. Šioje srityje šalis - viena pirmaujančių Europoje. Kai kurie Flandrijos rajonai sugeba utilizuoti iki 80 proc. buitinių atliekų - daug daugiau negu, pavyzdžiui, Anglija ir kitos šalys. Prieš kelerius metus Belgijoje buvo pereita prie naujos sistemos. Gyventojai pradėjo mokėti atskirą metinį mokestį už šiukšles, kurį nustato vietos savivaldybė, be to, jie dar turi mokėti papildomus mokesčius, kurie priklauso nuo jų šiukšlių, kurios paliekamos surinkti, svorio ir apimties. Ši sistema buvo įvesta siekiant paskatinti žmones palikti kuo mažiau šiukšlių ir kuo daugiau jų perdirbti. Gyventojams, kurie tuo rūpinasi labiausiai, galutinis mokestis už šiukšles, įskaitant ir fiksuotą kainą, gali nesiekti ir 100 eurų per metus, o tiems, kurie nesistengia kontroliuoti savo šiukšlių - dvigubai didesnis.

Šiukšliadėžės pasveriamos prieš išpilant jas į surinkimo mašiną ir paskui, o duomenys užrašomi. Sistema taip pat perskaito lustą po šiukšliadėžės dangčiu, nurodantį jos savininką. Kai kurie laikraščiai rašė, kad tai yra "šnipas namų šiukšliadėžėje", nors iš tikrųjų nustatomas tik šiukšlių savininkas, o ne jų turinys.

Pasikeitė įpročiai

Iš pradžių kai kurios šeimos naująją tvarką sutiko priešiškai. Įtarūs vartotojai patys svėrė savo šiukšliadėžes ant vonios svarstyklių, nes nepasitikėjo vietos tarybos pateikiamais rodmenimis. Tačiau dabar dauguma belgų prie to priprato ir pritaria tokiai tvarkai, kuri geriausiai skatina atliekų rūšiavimą, perdirbimą ir aplinkos tausojimą.

Žmonės taip pat galėjo įsigyti rakinamas šiukšliadėžes, kad į jas savo šiukšlių neverstų kaimynai, tačiau to pareikalavo tik nedaugelis gyventojų.

Šiukšlių svėrimo sistema pakeitė daugelio belgų įpročius. Pirkdami maistą žmonės įprato atsižvelgti ir į tai, kad būtų kuo mažesnė pakuotė, pavyzdžiui, mieliau renkasi palaidus šviežius vaisius ir daržoves, o ne supakuotus į dėžutes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"