TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Narciziški skirtumai

2010 10 26 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu atvėsę artimų kaimynių Lietuvos ir Lenkijos santykiai kelia nuostabą ar net ironiją Europos Sąjungos (ES) sostinėse. Antai įtakingas Londono savaitraštis "The Economist" naujausiame (spalio 21 d.) numeryje paskelbė komentarą iškalbinga paantrašte "Ginčas dėl rašybos stingdo Lietuvos ir Lenkijos santykius".

Bendra istorija, kultūra ir rūpesčiai dėl gretimų valstybių Lietuvą ir Lenkiją turėtų paversti draugėmis. Naujoje NATO strateginėje koncepcijoje numatyta, kad Lenkijos kariai turėtų ginti Lietuvą nuo teorinės Rusijos atakos. Abiem šalims reikia viena kitos visose srityse - nuo saugios energetikos (statoma nauja atominė elektrinė) iki jos transportavimo jungčių. Tačiau abiejų valstybių santykiai - vieni šalčiausių ES. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis nesilankys Lietuvoje tol, kol vietos lenkams nebus leista oficialiuose dokumentuose savo vardus ir pavardes rašyti naudojant lenkiškas raides: w ir kitas.

Lenkija nuolat primena sulaužytus pažadus ir kalba apie neteisybę. Lenkijoje gyvenančios tautinės mažumos, tarp jų ir lietuviai, savo vardus gali rašyti taip, kaip joms patinka. Niekas neprieštarauja, kai pagal lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos reikalavimus miręs Williamas Shakespeare'as ir Winstonas Churchillis virsta Viljamu Šekspyru ir Vinstonu Čerčiliu, tačiau tai erzina nuolankią liaudį, kuri turi vargo dėl paso įrašų, neatitinkančių kitų jų dokumentų.

Argumentas galėtų atrodyti nereikšmingas, tačiau praraja gili. Šalys žvelgia į istoriją skirtingai ir save laiko pagrindinėmis jos aukomis. Lenkija meiliai prisimena prieš 44 metus sudarytą abiejų valstybių uniją. Lietuva (kažkada buvusi supervalstybė, tačiau dabar jos santykis su Lenkija pagal gyventojų skaičių 1 prie 10) mano, kad toji unija atnešė lingvistinį ir kultūrinį nuosmukį. Lietuvos politikai skundžiasi, kad Lenkija neatsiprašė dėl prievarta tarpukariu lenkinto okupuoto Vilniaus krašto (lenkai teigia, kad jie teisėtai valdė lenkišką miestą), todėl lenkiška abėcėle parašytos pavardės ar dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės reikštų pasidavimą Varšuvos spaudimui.

Lietuviai taip pat mano, kad Lenkija gali kurstyti skandalą, siekdama sukurti pretekstą išdavystei - parduoti Rusijai didžiausią Lietuvos pramonės įmonę, šiuo metu Lenkijai priklausančią ir nuostolingai dirbančią "Mažeikių naftą". Lenkai atkerta, kad jie ją nupirko dėl politinių priežasčių, siekdami padėti Lietuvai išgyventi Rusijos energetinį spaudimą. Dabar jie mano, kad geriau to nebūtų darę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"