TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Narystė ES – tolstanti Turkijos svajonė

2016 08 19 6:00
Dėl pastarojo meto įvykių šalyje turkams šiemet veikiausiai dar nebus panaikintos vizos. AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiulės raudonos Turkijos vėliavos, kabančios ant valstybinių pastatų, reklaminiai skydai, kuriuose liaupsinamas perversmo sužlugdymas, ir žuvusių „kankinių“ portretai metropoliteno stotyse primena, kad gyvenimas nebėra toks pats, koks buvo prieš įvykius, prasidėjusius liepos 15 dieną. Turkija per vieną mėnesį patyrė didelę transformaciją. Santykiai su Europos Sąjunga (ES) – taip pat.

Turkija nuo septintojo dešimtmečio mėgina prisidėti prie ES. Ankara derybas dėl stojimo į ES oficialiai pradėjo 2005-aisiais. Nuo to laiko buvo atverta 15 iš 35 privalomų skyrių. Kol kas derybos baigtos tik dėl vieno skyriaus, nes daugelis ES šalių, prieštaringai vertinančių žmogaus teisių padėtį Turkijoje, blokuoja tas pastangas.

ES ir Turkijos santykiai akivaizdžiai pablogėjo po bandymo Turkijoje nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu skundėsi, kad ES sustiprėjo antiturkiškos ir antierdoganiškos nuotaikos. „Su perversmu viskas pasikeitė. Tai yra nauja Turkija“, – pažymėjo šalies ambasadorius ES Selimas Yenelis.

„Valymai“ tęsiasi

Europa yra sunerimusi dėl virtinės griežtų priemonių, kurių Ankara ėmėsi po nesėkmingo pučo. Vakar Turkijos policija pradėjo didžiulę operaciją prieš įmones, siejamas su JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno finansavimu. Reidais taikytasi į tokias dideles bendroves kaip „Aydinli Group“, „Eroglu Holding“ ir „Gulluoglu Baklava“. Nurodyta konfiskuoti 187 verslininkų turtą.

Tai jau antra tokia operacija šią savaitę. Antradienį Turkijos policijos pareigūnai atliko reidus daugybėje Stambulo bendrovių ieškodami 120 įtariamųjų, tarp kurių buvo ir įmonių vadovų. Buvo sulaikyta apie 100 žmonių.

Prezidentas R. T. Erdoganas prisiekė sunaikinsiąs įmones, labdaros organizacijas ir mokyklas, siejamas su sąmokslo organizavimu kaltinamu F. Gulenu, ir pavadino jas „teroristinėmis organizacijomis“ bei „teroro lizdais“. Po nepavykusio pučo daugiau kaip 76 tūkst. žmonių buvo atleisti iš darbo, daugiausia – švietimo sektoriuje. Per 35 tūkst. žmonių buvo sulaikyti siekiant apklausti, o daugiau negu 17 tūkst. jų skirtas ikiteisminis areštas.

Po nepavykusio pučo Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas užsiminė, kad Turkija gali sugrąžinti mirties bausmę. Ji buvo panaikinta 2004 metais, Ankarai vykdant reformas, būtinas šaliai siekiant narystės ES. Mirties bausmės panaikinimas – besąlyginis reikalavimas narystės Bendrijoje siekiančioms šalims.

Antradienį Turkijos premjeras Binali Yildirimas pareiškė, kad teisingas įtariamų karinio perversmo organizatorių teismas jiems būtų griežtesnė bausmė už egzekuciją. Šis ministro pirmininko pareiškimas rodo pasikeitusį Turkijos valdžios toną.

Abejoja ES pažadais

Prieš keletą dienų Turkijos užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ apkaltino ES, kad ši žemina Ankarą. Jis pakartojo vyriausybės reikalavimą leisti jos piliečiams be vizų keliauti į ES – mainais į kovo mėnesį pasiektą, prieštaringai vertinamą susitarimą sustabdyti migrantų srautą į Europą. Tačiau Ankara iki šiol neįvykdė visų Briuselio sąlygų, įskaitant reikalavimą keisti kovos su terorizmu įstatymus.

Turkijos politikai abejoja ES pažadais įvesti bevizį režimą. Tai turėjo būti padaryta birželį, bet sprendimas atidėtas iki spalio. Regis, pati Europos Komisija yra susiskaldžiusi. Štai ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisaras Guentheris Oettingeris teigė, kad dėl pastarojo meto įvykių šalyje turkams šiemet veikiausiai dar nebus panaikintos vizos. Tačiau ES atstovas Margaritis Schinas patikino, jog darbai bus tęsiami po vasaros pertraukos.

Turkijos ambasadorius ES vis dar tiki, kad pašlijusius santykius galima išgelbėti. „Mes suprantame, kad atostogos – šventas reikalas, bet tikimės, jog ES lyderiai atvyks į Turkiją rugsėjį ir tada patys įvertins situaciją“, – sakė jis. Ankara piktinasi, kad ES pareigūnai iki šiol nesurado tam laiko. Rugpjūtį Turkijos parlamentarai buvo nuvykę į Briuselį užmegzti kontaktų, tačiau vadinamoji ES sostinė buvo ištuštėjusi. S. Yenelis viliasi, kad santykiai pagerės, kai susitiks abiejų šalių pareigūnai.

Nesutarimai su ES šalimis

Neseniai Turkija įsivėlė į diplomatinį konfliktą su Austrija ir Švedija, kurios kaltino šalį siekiant legalizuoti lytinius santykius su vaikais. Turkijos Konstitucinis Teismas praėjusį mėnesį nusprendė panaikinti Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį visi lytiniai aktai su jaunesniu nei 15 metų vaiku yra apibrėžiami kaip „seksualinis tvirkinimas“. Teismas nurodė, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai.

Šios savaitės pradžioje Turkijos diplomatijos vadovas M. Cavusoglu pareiškė, kad austrų bei švedų kritika atspindi „rasistines, islamofobiškas ir antiturkiškas tendencijas Europoje“. Šiuo metu Austrija yra viena nuožmiausių Turkijos kritikių Bendrijoje. Šalies užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas pasiūlė stabdyti derybas dėl Turkijos įstojimo į ES. Reaguodamas į tai, Turkijos diplomatijos vadovas M. Cavusoglu apibūdino Austriją kaip radikalaus rasizmo sostinę.

Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, daugelis vokiečių taip pat norėtų, kad ES nutrauktų derybas su Turkija dėl šios šalies įsiliejimo į Bendriją. Vokietijos ir Turkijos santykiai pablogėjo šiais metais, kai Vokietijos parlamentas pripažino, kad 1915 metais Turkijos Osmanų imperijos vykdytos armėnų žudynės yra genocidas.

Be kita ko, santykiai dar blogesni tapo po sužlugdyto karinio liepos 15-osios perversmo Turkijoje. Vokietija baiminasi, kad Turkijos vykdomas F. Guleno šalininkų persekiojimas plinta ir į Vokietijos miestus. Pavyzdžiui, Vokietijoje esančiose turkiškose mečetėse skaitomi F. Guleną kaltinantys pamokslai, kuriuos atsiuntė religinės Ankaros institucijos.

Prieš keletą dienų buvo paviešinta Vokietijos vidaus reikalų ministerijos ataskaita, parengta remiantis šalies slaptųjų tarnybų informacija. Tame įslaptintame dokumente Vokietijos vyriausybė kaltina Turkiją finansuojant teroristines grupuotes, tokias kaip palestiniečių „Hamas“, įvairios islamistų grupuotės Sirijoje, Egipte veikianti Musulmonų brolija. Kaip skelbiama, Ankara neva neseniai sustiprino ryšius su visomis šiomis grupuotėmis ir tapo Vidurio Rytų regione veikiančių islamistų grupuočių centru. Šis Vokietijos dokumentas įsiutino Turkijos vyriausybę. „Minimi teiginiai yra dar vienas iškreiptos mąstysenos požymis, siekiant susilpninti mūsų valstybę“, – nurodoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"