TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naštą privalo nešti ir bankai

2010 07 27 0:00
Kai kalbama apie bankus, Vengrijos premjeras V.Orbanas turi parlamento palaikymą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vengrijos parlamentas pritarė bankų apmokestinimui, kuris yra tris kartus didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse bei Jungtinėse Valstijose. Ir tai padarė kone vieningai - už šį projektą balsavo 312 parlamento narių, prieš - tik 12.

Apmokestindama bankus Vengrija siekia sumažinti biudžeto deficitą - tai padaryti reikalauja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Šis naujas mokestis per metus papildys šalies biudžetą 187 mlrd. forintų (837 mln. dolerių) ir galios trejus metus. "Finansinės institucijos privalo nešti didesnę mokesčių naštą, kaip ir visi šalies gyventojai, kol padėtis valstybėje stabilizuosis. Šis bankų mokestis yra būtinas, sąžiningas, efektyvus ir pasitarnaus šalies, kurios gyventojai atsidūrė sunkioje padėtyje, interesams", - kalbėjo parlamente labai ryžtingai nusiteikęs Viktoras Orbanas, kai prašė parlamentarų pritarti tokiam projektui. Kadangi jie taip ir padarė, visi bankai, kurių aktyvai 2009 metų pabaigoje buvo didesni nei 50 mlrd. forintų, privalės mokėti 0,5 proc. mokestį, nors dar prieš mėnesį kalbėta tik apie 0,45 procento. Tai iš tiesų daug, jei lygintume su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, iš krizės taip pat niekaip negalinti išsikapstyti Jungtinė Karalystė ketina apmokestinti bankus tik 0,07 proc., o Jungtinėse Valstijose šis mokestis sudaro 0,15 procento.

Tačiau toks šalies ministro pirmininko pasirinktas kelias biudžeto deficitui mažinti sulaukė piktos reakcijos iš Europos bankų federacijos bei Vengrijoje veikiančių užsienio bankų "UniCredit Sp A" ir "Erste Group Bank AG", nes toks mokestis atbaidys investuotojus. Užsienio žiniasklaidoje pasipylė straipsniai apie tai, kaip sunkiai TVF sekėsi pasiekti susitarimą su Vengrijos vyriausybe dėl biudžeto deficito mažinimo ir kai kurių programų įšaldymo, todėl TVF net teko pagrasinti, kad Vengrija negaus jai pažadėtos 25 mlrd. dolerių kredito linijos. TVF tebereikalauja, kad naujasis po rinkimų sudarytas Vengrijos kabinetas šiais metais sumažintų biudžeto deficitą iki 3,8 proc. BVP, o kitąmet - iki mažiau nei 3 proc. ir įvestų griežtą taupymo režimą. V.Orbanas į tai atkerta, kad Vengrija ir taip penkerius metus labai taupo, todėl jau nebėra ko mažinti.

Suteikti Vengrijai 25,9 mlrd. dolerių kreditą buvo pažadėta 2008 metų pabaigoje, kai paaiškėjo, kad šalis labai nukentėjo nuo krizės. Tačiau buvo iškeltos griežtos sąlygos, su kuriomis sutiko buvusi socialistų vyriausybė. Nors šios sąlygos švelnesnės nei primestosios kai kurioms Baltijos valstybėms, dabartinė Vengrijos vyriausybė nori nuo jų išsivaduoti. Prancūzijos dienraštis "Le Monde" rašo, kad susidaro įspūdis, jog premjeras V.Orbanas nenori tesėti ES ir TVF duoto žodžio. Kreditų rūpintojams ypač keistas pasirodė jo elgesys liepą, kai, užuot Budapešte susitikęs su atvykusia TVF misija, V.Orbanas išvyko į Pietų Afrikos Respubliką žiūrėti pasaulio futbolo čempionato finalinių varžybų, nors būtent per tą susitikimą buvo ketinama galutinai suderinti paramą Vengrijai. "TVF komandai sunkiai sekėsi gauti aiškius skaičius ir aiškius atsakymus. Ji sugrįžo į Vašingtoną tuščiomis rankomis", - rašo "Le Monde", primindamas ir tai, kad pavasarį vykstant rinkimų kampanijai centro dešinioji partija "Fidesz", kuriai ir vadovauja V.Orbanas, žadėjo rinkėjams mažinti mokesčius, nors tam kategoriškai priešinasi TVF.

Negana to, tęsia dienraštis, V.Orbanas siekia susodinti savo žmones į svarbiausius šalies postus, ypač susijusius su šalies ūkiu ir finansais. Jis verčia atsistatydinti Vengrijos nacionalinio banko prezidentą Andrasą Simorą ir ketina į šį postą paskirti jam bei partijai ištikimą Laszlo Domokosą, kuris šiuo metu vadovauja Valstybės apskaitos tarnybai. Taip premjeras pažeidžia Vengrijoje galiojantį nešališkumo principą.

"Ar galima eiti dar toliau? Pasirodo, galima. "Fidesz" partija keičia kone visus šalies valdininkus savais žmonėmis ir nors turi jai ištikimą privačią spaudą, bando savo kontrolėn perimti ir visuomeninę žiniasklaidą. Kovos su kraštutiniais dešiniaisiais labui dabartinė šalies vyriausybė begėdiškai pataikauja vengrų nacionalistams", - rašo "Le Monde" ir retoriškai klausia, ar taip turi elgtis valstybė, kuri nuo sausio 1 dienos perims pirmininkavimą ES, ir ar galima laikyti, kad Vengrija priklauso klubui, kuriame galioja savos taisyklės?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"