TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO durys liko užvertos

2008 04 04 0:00
N.Sarkozy ir A.Merkel pamėgino apsimesti, kad visai neišsigando Rusijos grasinimų dėl Ukrainos ir Gruzijos kvietimo į aljansą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Rusijos grasinimai suveikė: NATO nepasiūlė Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų plano. Apsiribota sutarimu dėl naujų narių Balkanuose ir papildomų pajėgų operacijai Afganistane.

JAV balsas nepadėjo.

Ukrainai ir Gruzijai, nepaisant JAV skatinimo padėti jaunoms demokratijoms, aljanso durys liko užvertos. JAV pozicijai, nepatvirtintais duomenimis, pasipriešino net 7 NATO valstybės. Galima neabejoti tuo, kad tarp jų buvo Prancūzija ir Vokietija, kurios gerokai prieš susitikimą paskelbė, kad prieštaraus Kijevo ir Tbilisio kvietimui į NATO. Galutiniame susitikimo dokumente vis dėlto turėtų būti įtraukti žodžiai apie tai, kad aljansas ateityje norės matyti Gruziją ir Ukrainą narėmis, tačiau kada ateis toji "ateitis", neaišku.

Minėtų valstybių narystės priešininkai mėgino paneigti įsitvirtinusią nuomonę, kad jų sprendimą paveikė Rusijos grasinimai, tačiau net pasiteisinimas buvo faktiškai "pasiskolintas" iš Rusijos propagandos: Ukrainoje pernelyg menka visuomenės parama narystei, o Gruzija turi neišspręstų teritorinių problemų. Vokietijos užsienio politikos taryba aiškino, kad prieštarauja šių šalių narystei tik "trumpalaikėje perspektyvoje", tačiau tiek šis, tiek kiti pasiaiškinimai nieko nekeičia - iš Kijevo ir Tbilisio atimtas istorinis šansas įsilieti į Vakarų saugumo struktūras.

Balkanams sekėsi geriau

Lyg teisindamiesi dėl neryžtingumo buvusių sovietinių respublikų atžvilgiu, NATO vadovai pritarė Albanijos ir Kroatijos pakvietimui į aljansą. Balkanuose NATO akivaizdžiai jaučiasi kur kas tvirčiau. Be to, tokiam sprendimui ir Rusija neturi ypatingų pretenzijų. Tačiau ir čia nepavyko pasiekti bendros nuomonės - Graikija vetavo Makedonijos pakvietimą.

Ekspertai perspėja, kad NATO gali susidurti su padėties Balkanuose destabilizacija, kuris kils Graikijai blokavus kvietimą Makedonijai įstoti į Aljansą. Atėnai atsisako pripažinti Makedonijos pavadinimą, nes taip pat vadinasi viena šiaurinė Graikijos provincija ir tai esą galėtų reikšti pretenzijas į jos teritoriją. Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas žurnalistams sakė: "Šiuo metu Graikija negali sutikti su Makedonijos stojimu, ir Kroatija su Albanija bus pirmos".

"Galima sakyti, jog šiuo metu yra konsensusas dėl to, kad dviem iš trijų valstybių būtų pasiūlyti kvietimai pradėti derybas dėl prisijungimo", - sakė vyriausiasis NATO atstovas Jamesas Appathurai. "Aljanse taip pat yra vieninga nuomonė, kad trečiajai šaliai, Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, turėtų būti kuo greičiau pasiūlyta galimybė pradėti derybas dėl prisijungimo", - sakė jis. Vakarų žiniasklaidoje po šių žodžių kandžiai pastebėta, kad Makedonijai siūloma "palaukti neaišku kiek", kaip ir Ukrainai su Gruzija.

Afganistano misija išgelbėta

Baimės dėl Afganistano misijos ateities buvo išsklaidytos: Prancūzija nusiųs karių batalioną į Rytų Afganistaną, kad JAV pajėgos galėtų būti perkeltos į pietus, kur vyksta įnirtingiausios kovos su talibų sukilėliais. Prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlė iki tūkstančio karių. Tai atitinka ir Kanados reikalavimus dėl jos misijos Afganistane pratęsimo iki 2011 metų. Prancūzija davė puikų pavyzdį likusioms Vakarų Europos NATO narėms ir turbūt nebūtų pernelyg skambu sakyti, kad ji išgelbėjo misiją Afganistane, nes Kanados pasitraukimo atveju misijos ateitis išties būtų pakibusi ant plauko.

Kanadiečių kariškiai šioje šalyje dėl islamistų partizanų veiksmų patyrė daug nuostolių. "Tai geros naujienos Kanadai ir geros naujienos NATO", - sakė premjero Stepheno Harperio atstovė. Nors ji ir nepatvirtino, kad taip tikrai įvykdomi Kanados reikalavimai dėl papildomo tūkstančio karių, daugelis ekspertų mano, kad prancūzų pastiprinimo užteks. Be to, šis Paryžiaus sprendimas gali paskatinti ir kitas Europos valstybes aktyviau prisidėti prie misijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"