TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO gali tik ribotai reaguoti į konfliktą Ukrainoje

2014 09 03 14:40
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos.

Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione, tačiau toks žingsnis supykdytų Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

Kita vertus, per ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiantį viršūnių susitikimą veikiausiai nebus mestas tiesioginis iššūkis Maskvai, vystantis konfliktui rytų Ukrainoje, kuris gali peraugti į atvirą Rusijos ir Ukrainos karą.

„Bet kokios atviros karinės intervencijos galimybė yra labai mažai tikėtina“, – sakė Londone įsikūrusio Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (RIIA) direktorius Robinas Niblettas. „Tam nėra palaikymo Aljanso lygiu. Niekas neketina veikti savarankiškai“, – aiškino jis ir pabrėžė, jog NATO nėra įpareigota veikti, nes Ukraina nėra Aljanso narė ir jai netaikomas „kolektyvinės gynybos“ principas.

Kai kurios NATO šalys, tokios kaip Rumunija, ragino Aljansą suteikti pagalbą Ukrainos kariuomenei. Grupė karingų JAV senatorių tą patį ragino padaryti prezidentą Baracką Obamą, tačiau kiti sąjungininkai elgiasi daug atsargiau.

RIIA ekspertė Xenia Wickett taip pat sakė, jog šis viršūnių susitikimas turėtų būti laikomas „kelrodžiu, o ne galutiniu tašku“, ir kad daug kas priklausys, kaip bus įgyvendinami lyderių sprendimai.

NATO prieinamos kelios pagrindinės priemonės:

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad per viršūnių susitikimą bus siekiama patvirtinti „parengties veiksmų planą“, pagal kurį kariniuose objektuose Rytų Europoje numatoma dislokuoti įrangą ir karius, kurie būtų nuolat rotuojami. „Viena aišku – ateityje matysite labiau pastebimą NATO dalyvavimą rytuose“, – A.F.Rasmussenas sakė duodamas interviu penkiems laikraščiams prieš viršūnių susitikimą.

Tikslus tų objektų statusas sąmoningai paliekamas neaiškus, nes „nuolatinių“ karinių bazių įkūrimas prieštarautų 1997 metais pasirašytam NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui – susitarimui, kuris, pasak dalies apžvalgininkų, jau tapo bevertis dėl Maskvos veiksmų.

A.F.Rasmussenas sakė, kad pagal tą planą taip pat gali būti stiprinama infrastruktūra, tokia kaip jūriniai ir oro uostai, rengiama daugiau karinių pratybų ir didinamas dalijimasis žvalgybos informacija.

NATO įkurs keturis fondus, kurie padėtų finansuoti Ukrainos kariuomenės logistikos, vadovavimo ir valdymo struktūras bei kibernetinio saugumo priemones, taip pat mokėti pensijas kariams, įskaitant sužeistus veteranus.

A.F.Rasmussenas sakė, kad tokie fondai padėtų Ukrainai „padidinti savo saugumo sektoriaus pajėgumus“, pažymėdamas, kad kai kurios Aljanso narės jau pažadėjo skirti „konkrečių finansinių indėlių“, nors konkrečios sumos nebuvo minimos. Bet kokiu atveju, tokie fondai būtų priemonė „vidutiniam ir ilgajam laikotarpiui“.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kuris irgi dalyvaus NATO viršūnių susitikime, išreiškė viltį, kad Aljanso narės padidins pagalbą jo šaliai ginkluote. „Ukraina kelia įvairių reikalavimų. (Į juos) sąjungininkai atsakys veikiau dvišaliu pagrindu, o ne NATO“ lygmeniu, sakė vienas aukšto rango pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.

Ukrainos vyriausybė planuoja pateikti parlamentui svarstyti teisės aktą, kuris atnaujintų Kijevo pastangas siekti NATO narystės. Ta procedūra nutrūko 2010 metais, kai šaliai vadovavo prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Būsima Ukrainos narystė buvo sveikinama NATO lyderių per Aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte 2008 metais. Tai suerzino Rusiją, nors iš tikrųjų Kijevo perspektyvos įstoti į šį karinį bloką yra tolimos, nes Ukrainos arsenalas, kurį sudaro daugiausiai sovietinių laikų ginkluotė, turėtų pirmiausiai būtų atnaujintas, kad atitiktų NATO standartus.

Maskva prašė Ukrainos paskelbti neutralumą. Be to, tik nedaugelis NATO narių iš tikrųjų būtų linkusios pritarti Ukrainos įstojimui, nes tuomet NATO būtų įpareigota įsikišti į potencialius konfliktus toje šalyje.

NATO jau įšaldė didžiąją dalį savo praktinio bendradarbiavimo su Rusija, kai Maskva anksčiau šiais metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Aljansas baiminasi Rusijos ekspansionizmo, nors formaliai tebesilaiko NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad gali būti atlikta pakeitimų sutartyje dėl NATO ir Rusijos santykių pagrindų. „Jeigu esant dabartinei saugumo padėčiai dėl pažeidimų iš Rusijos pusės kai kurios tos sutarties dalys neveikia, tuomet reikia kažką keisti“, – sakė jis per spaudos konferenciją Taline.

B.Obama pažymėjo, kad sudarius tą sutartį 1997 metais „saugumo padėtis pasikeitė, tačiau NATO uždavinys tebėra užtikrinti, kad (Vašingtono sutarties) 5-asis straipsnis nebūtų dviprasmiškas“.

JAV lyderis pridūrė, kad klausimas dėl sutarties su Rusija bus viena iš temų, kurios bus svarstomos ketvirtadienį Velse prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime. „Tačiau svarbiau negu tas dokumentas – patvirtinti, kad nėra jokio dviprasmiškumo 5-ajame straipsnyje, susijusiame su sąjungininkais. Mes padidinome savo dalyvavimą (Aljanso pajėgų) rotacijoje ir norime tuo pasiųsti stiprią žinią“, – sakė jis.

B.Obama pareiškė, kad būtina stiprinti NATO narių gynybinius pajėgumus. „NATO turi išnagrinėti savo galimybes, įsitikinti, kad jos modernizuotos ir turi atitinkamų išteklių“, – sakė jis.

JAV vadovas pabrėžė, jog „tai, kas vyksta Ukrainoje, yra tragedija“. „Tačiau tai mums suteikia galimybę naujai pažvelgti į padėtį, kad suprastume, ką būtina padaryti – taip pat įsitikinti, kad mes vykdome savo įsipareigojimus NATO“, – pridūrė B.Obama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"