TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO gynybos politikos Europoje permaina

2010 12 13 0:00
Lenkijai skirti gynybos planai buvo išplėsti įtraukiant ir Baltijos valstybes.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmą kartą po šaltojo karo Vašingtonas ir jo sąjungininkai Vakaruose parengė slaptą karinį planą, skirtą pažeidžiamiausioms Rytų Europos valstybėms, bijančioms Rusijos, apginti. Tai atskleidė tinklalapio "WikiLeaks" paviešinti slapti JAV diplomatiniai pranešimai, o pirmasis parašė britų dienraštis "The Guardian".

Jei iš tiesų Lietuvai, Latvijai, Estijai ar Lenkijai grėstų ginkluotas užpuolimas, karinėms operacijoms būtų panaudotos devynios NATO divizijos - JAV, britų, vokiečių ir lenkų. NATO pareigūnai taip pat sudarė sąrašą Lenkijos ir Vokietijos uostų, kurie priimtų karinį jūrų desantą ir britų bei amerikiečių karinius jūrų laivus. Pagal šį planą pirmosios NATO pratybos Baltijos jūroje vyks kitais metais. Pirmieji Baltijos valstybių gynybos plano štrichai buvo apmesti sausį Aljanso būstinėje Belgijoje. Po metų metus trukusių transatlantinių ginčų dėl tokios naujos politikos praėjusį mėnesį NATO lyderiai šiai strategijai tyliai pritarė per NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje. JAV prezidentas Barackas Obama bando "perkrauti" santykius su Rusija, todėl JAV valstybės departamentas baiminasi, kad tokia permaina Aljanso politikoje gali sukelti nereikalingą įtampą su Maskva. Šis planas reiškia, kad metų metus NATO viduje trukę nesutarimai dėl to, kaip traktuoti Vladimiro Putino Rusiją, baigėsi. Tai pati didžiausia NATO gynybos politikos Europoje permaina. Kadangi Aljansas niekada neatskleidžia karinio planavimo detalių ir planų, ši strategija taip pat nebuvo paviešinta. Manoma, tokie planai saugomi NATO būstinės seifuose Belgijos mieste Monse.

Nauja regioninės gynybos schema

Iš paviešintų diplomatinių pranešimų matyti, kad Aljanso vyriausiasis vadas Europoje ir JAV misijos NATO vadovas, JAV admirolas Jamesas Stravridisas pasiūlė parengti gynybinius planus posovietinėms Baltijos respublikoms - Lietuvai, Latvijai ir Estijai - apsaugoti. Šis sumanymas buvo patikėtas viršiausiems NATO pareigūnams iš 28 narių. "Sausio 22 dieną NATO karinis komitetas sutiko parengti gynybinį planą per slaptą procedūrą", - rašoma viename pranešime. J.Stravridiso pirmtakas generolas Johnas Craddockas taip pat rėmė Baltijos valstybių gynybinius planus. Tačiau tam priešinosi sąjungininkės iš Vakarų Europos, o joms dirigavo Vokietija, norinti nesukelti Kremliaus pasipiktinimo. Šįkart planą - naują regioninės gynybos schemą "Eagle Guardian" ("Erelis sergėtojas") - palaimino ne aukščiausia sprendimų priėmimo institucija NATO, bet vyriausieji kariniai pareigūnai. Taip išvengta konfliktų, lydėjusių sąjungininkes penkerius metus.

Lenkijai - papildoma apsauga

Per kitas derybas JAV pasiūlė ir Varšuvai sustiprinti apsaugą nuo Rusijos. JAV rekomendavo į Gdansko ir Gdynės uostus perkelti specialiąsias karines jūros pajėgas, atskraidinti keliolika naikintuvų F-16 ir iš JAV bazių Vokietijoje į Lenkiją permesti karinio transporto lėktuvus "C-130 Hercules".

Amerikiečiai šiais metais į Lenkiją atgabeno ir raketų "Patriot". Varšuva dėl to labai džiūgavo, nes šios raketos neva sustiprina Lenkijos oro erdvės apsaugą ir parodo, kad amerikiečiai laikosi įsipareigojimo apsaugoti šalį. Tačiau iš diplomatinių pareiškimų paaiškėjo, kad "Patriot" atlieka tik simbolinį vaidmenį. Šios amerikietiškos raketos, dislokuotos Morage, Šiaurės rytų Lenkijoje, netoli Kaliningrado srities sienos, skirtos mokymams ir net nėra užtaisytos. Todėl tuometis Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas privačiai pasiskundė, kad amerikiečiai lygiai taip pat gali tiekti ir "kambarinius augalus".

Ankstyva Kalėdų dovana

Nuo pat 2004 metų, kai trys Baltijos šalys įstojo į NATO, jos jautėsi esančios antrarūšės: valstybių prašymai parengti smulkų gynybinį planą pagal NATO penktąjį straipsnį buvo ignoruojami. Šis straipsnis yra Aljanso esmė - organizacijos narės įsipareigoja ginti kiekvieną užpultą narę. Tačiau per visą istoriją juo pasinaudota vos vieną kartą, po Rugsėjo 11-osios atakų.

Lenkija ir trys Baltijos valstybės nuolat įrodinėjo, kad kalbos apie Penktąjį straipsnį neturi jokios prasmės, kai nėra konkrečių gynybinių planų. Baltijos šalys reikalavo rimtų saugumo garantijų, jų raginimai ypač suintensyvėjo per pastaruosius trejus metus. Mat 2007-aisiais Rusija įvykdė kibernetinę ataką prieš Estiją, o po metų Kremlius įsakė pulti Gruziją. Ties nervų krizės riba Baltijos valstybės atsidūrė pernai, kai rusai surengė pratybas, per kurias imitavo invaziją į Lietuvą, Latviją ir Estiją bei branduolinę ataką prieš Lenkiją.

Tačiau tokiems Rytų Europos šalių reikalavimams priešinosi Vakarai, o ypač Vokietija, kuri nenorėjo sukelti priešišką Rusijos reakciją. Tačiau įvyko lūžis. "Mes sumanėme, kaip pasielgti su Rusija. Baltijos valstybės gavo strateginių garantijų, kurioms užtikrinti sudarytas gynybos planas. Dabar tai padaryta. Pasakėme baltams, kad suteiksime garantijų, jei jie sutiks "perkrauti" santykius su Rusija. Tada Vokietija lengviau atsikvėpė", - pasakojo gerai informuotas šaltinis.

Pernai amerikiečiai pagaliau įveikė Vakarų Europos pasipriešinimą ir naujoji politika buvo svarstoma kaip bendra amerikiečių bei vokiečių idėja. "Šiuo klausimu dauguma informacijos nėra skirta viešajai erdvei. Bet svarbiausia, kad dabar NATO pakanka politinės valios sukurti gynybinius planus Baltijos šalims. Per pastaruosius 18 mėnesių opozicija ištirpo", - kalbėjo ekspertas Tomas Valasekas iš Europos reformų centro.

Dėl naujosios politikos buvo sutarta pernai gruodį Briuselyje per Lenkijos, Baltijos valstybių atstovų, NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno, JAV ir Vokietijos ambasadorių Ivo Daalderio ir Ulricho Brandenburgo susitikimą. "Per šį susitikimą ambasadorius I.Daalderis patvirtino, kad siūlymą inicijavo Vokietija", - rašoma viename diplomatiniame pranešime. Rytų Europos valstybių atstovai neslėpė pasitenkinimo. Pernai gruodį Estijos diplomatas Paulas Teesalu, sužinojęs apie šį sprendimą, tokį įvykių posūkį pavadino "ankstyva Kalėdų dovana". Kitoje slaptoje ataskaitoje iš JAV ambasados Rygoje sakoma, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas "išreiškė nuoširdų jo vyriausybės džiaugsmą".

Baltijos šalių gynybos planas - tik pradžia

Nors Lenkija buvo pagrindinė NATO Baltijos valstybių gynybos plano šalininkė, Varšuva baiminosi, jog naujoji politika gali susilpninti Aljanso įsipareigojimus jos pačios saugumui. Mat tik lenkams skirtas planas buvo paverstas keturias šalis apimančia regionine strategija. Tuometis Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Stanislawas Komorowskis JAV diplomatams Varšuvoje pareiškė abejojantis, ar "regioninė prieiga yra tinkama". Jis sakė, kad "Varšuvai labiau patiktų unikalus planas, skirtas tik Lenkijai". S.Komorowskis buvo vienas iš 97 keleivių, kurie žuvo šių metų balandį, kai prie Smolensko sudužo Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas. Tačiau amerikiečiai prieštaravo jam ir aiškino, kad į gynybos planą įtraukus ir Baltijos valstybes Lenkijos saugumas būtų dar labiau sustiprintas. "Pagaliau po dvejų metų parengtas Lenkijos gynybinis planas", - praėjusį mėnesį dienraščiui "Gazeta Wyborcza" teigė Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas.

Sausį, kai sprendimas buvo priimtas, Vašingtone valstybės departamentas apmokė JAV misijas ir ambasadas, kaip elgtis toliau. Tapo aišku, kad Baltijos šalims skirti gynybiniai planai - tik naujo ambicingo Aljanso karinio planavimo pradžia. "Tai pirmasis žingsnis daugiapakopio proceso link. Pagal jį bus parengti įvairiapusiai - ir regioniniai, ir funkciniai - planai kuo greičiau įvairiai grėsmei atremti", - rašoma viename pranešime.

Britų dienraštis "The Guardian" turi diplomatinių pranešimų, gautų iš JAV valstybės departamento ir JAV ambasadų, tačiau ne iš Pentagono ir ne iš CŽV. Vadinasi, šie pranešimai atskleidžia tik politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesą, bet beveik nieko nesako apie patį karinį planavimą. Tuo metu dienraščiui "Gazeta Wyborcza" buvo nutekinta ir tikslesnė informacija apie devynias plane minimas divizijas bei Svinoujscės uosto reikšmę. Akivaizdu, kad gynybiniai planai Lenkijai ir Baltijos šalims bus įgyvendinami vadovaujant iš aukščiausiosios NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės Monse (Belgijoje) bei NATO jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume (Nyderlanduose).

Rusijos reakcija

Oficialiai JAV ir NATO vadina Rusiją "partnere", o ne varžove. Tačiau Maskvos priespaudą patyrę Rytų Europos gyventojai sako, kad Rusija gerbia jėgą ir naudojasi silpnybėmis bei nesutarimais. Tad santykiai NATO viduje bus geresni, kai pažeidžiamiausios Aljanso narės jausis saugios. "Svarbiausia yra ne tai, ar Rusija vaizduojama kaip grėsmė. Svarbiausia - suteikti garantijų toms valstybėms, kurios rimtai susirūpinusios dėl savo saugumo. Pirmiausia kalbu apie Lenkiją ir Baltijos šalis. Geografija su tuo labai susijusi", - dėstė T.Valasekas.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir kiti JAV pareigūnai, dar kartą paraginę karinį planą Baltijos šalims apginti laikyti paslaptyje, pripažino, kad šis žingsnis "gali sukelti nereikalingos įtampos tarp NATO ir Rusijos... Vašingtonas įsitikinęs, jog NATO karinių planų detalės turi likti paslaptyje".

Sužinojusi apie Baltijos valstybių gynybos planą Rusija pareiškė, kad bandys priversti NATO persigalvoti, nes nėra jokio pagrindo laikyti ją grėsme. Rusijos pasiuntinys prie NATO Dmitrijus Rogozinas tvirtino, kad nuo sausio Rusijos santykiai su Aljansu labai pagerėjo. "Manau, mūsų partneriai turi progą permąstyti savo ankstesnius sprendimus, kurie buvo paviešinti tokiu specifiniu būdu, nes tai gali sukelti rimtą reakciją mano gimtinėje", - kalbėjo D.Rogozinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"