TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO jūrų pajėgų vadas: dažnai pamirštama, kad Ukraina nėra aljanso narė

2014 09 11 13:00
Peteris Derekas Hudsonas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

„Kaip bebūtų liūdna Ukrainai – svarbiai aljanso partnerei, – ji nėra jo narė“, –  sakė NATO jūrinio komponento vadavietės vadas Jungtinės Karalystės karališkojo laivyno viceadmirolas Peteris Derekas Hudsonas, trečiadienio pavakarę kalbėjęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 

Susirinkusiems vieną po kito užduodant klausimus apie Ukrainą, aukšto rango pareigūnas priminė, kad NATO yra tarpvalstybinė organizacija ir sprendimai priimami konsensusu. Taigi nieko keisto, kad paramos Ukrainai klausimu šalių narių požiūriai skiriasi, ir tai trukdo priimti sprendimus.

Svarbiausias susitikimas nuo Šaltojo karo laikų

Prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Velse būta dviejų klausimų. Nors aljansas pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainos rytuose bei Krymo aneksiją, svarstyta, ar Ukrainai bus suteikta karinė parama. Nuspręsta padėti šaliai didinti pajėgumus, reformuoti kariuomenę, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis. Kitas klausimas – ar 28 sąjungininkės bus vieningos ir pasiruošusios viena kitą ginti krizės akivaizdoje. „Dabar neliko abejonių. Visos pasakė esančios vieningos ir remsiančios viena kitą kilus bet kokiai saugumo grėsmei“, – kalbėjo viceadmirolas. Taip pat Velse priimti sprendimai dėl greito reagavimo pajėgų sukūrimo, esamų reagavimo pajėgų parengties didinimo, bendrų karinių pratybų organizavimo, vadaviečių Rytų Europoje ir t. t. P. D. Hudsonas priminė, jog sprendimai priimti ne tik siekiant atsakyti Rusijai, bet ir į kitas grėsmes, tokias kaip įvykiai Sirijoje, Irake, Libijoje, nestabilumą Irake, Irane, Kurdistane ar Malyje. „Yra galybė grėsmių, kurios supa NATO sienas“, – sakė karininkas. Balistinės raketos, masinio naikinimo ginklai, kibernetiniai pavojai, ginklų kontrabanda iš Libijos, terorizmas viduje ir už aljanso sienų. Šiame kontekste karinės jūrų pajėgos turi svarbų vaidmenį, nes prisideda prie visų strateginių tikslų įgyvendinimo – atgrasymo politikos, bendros gynybos, krizių valdymo bei kooperacinio saugumo.

Atgrasymo politika

Šaltojo karo metais NATO karinės jūrų pajėgos dalyvaudavo milžiniškose pratybose su daugybe laivų. Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose tai atrodė puikiai, juokavo kalbėtojas. Tuo buvo siekiama parodyti Sovietų Sąjungai, kad NATO – stipri jūrinė jėga. Pasak P. D. Hudsono, šiandien taip pat turime vykdyti atgrasymo politiką, su 250 tūkst. karių ir tūkstančiu laivų turime rasti kompleksiškų ir sofistikuotų būdų parodyti, kad konfrontacija su NATO neatneš nieko gera. Galima klausti, kodėl NATO neatgrasė Rusijos Ukrainoje. „Kaip bebūtų liūdna Ukrainai – svarbiai aljanso partnerei, – ji nėra narė. Bet nori būti. Kodėl? Nes aljanso įsipareigojimas kolektyviam saugumui bei gynybai, esu visiškai įsitikinęs, priverstų Putiną imtis kitokios strategijos“, – sakė viceadmirolas.

Greitas reagavimas

Du pastaruosius dešimtmečius NATO kovojo statiškas kovas Afganistane, sprendė problemas Balkanuose ar Irake, kur vykdyta daug misijų. Šiandienos uždavinys – nuo suplanuotų karinių operacijų pereiti prie nenumatytų atvejų. Tai reiškia sugebėti atsakyti, kai vienai iš sąjungininkių šalių kyla grėsmė. Šioje srityje laivyno svarba – milžiniška.

NATO turi keturis nuolatinės parengties laivų junginių grupes. Du iš jų – antvandeninės kovos Juodoje Jūroje bei Atlanto vandenyne, kiti – priešmininės kovos šiaurės Europos vandenyse bei Viduržiemio jūroje. Viceadmirolas patikino, jog tai yra pagrindinės greito reagavimo pajėgos. Jei kiltų krizė – jos būtų dislokuotos pirmosios. Vienam iš minėtų junginių – priešmininių laivų 1-ajai grupei nuo rugpjūčio iki metų pabaigos vadovauja Lietuvos karininkas komandoras Giedrius Premeneckas. „Turime geras daugiašales jūrų pajėgas ir jos turi lemiamą vaidmenį“, – sakė P. D. Hudsonas. Kodėl jos nebuvo dislokuotos Baltijos jūroje kovą, kai ėmė augti baimė dėl Rusijos veiksmų? Pasak jo, šalys nebuvo tam įsipareigojusios, ir pastarųjų šešių mėnesių Rusijos veiksmų šviesoje jam reikėjo jas įtikinti. Viceadmirolo teigimu, politikams derėtų nepamiršti laivynų ir priimti sprendimus dėl jų stiprinimo, nes be jūrų pajėgų greitas reagavimas neįmanomas. Pasaulio istorijoje gausu valstybių, žlugusių dėl to, kad pamiršo savo priklausomybę nuo jūros. „Šio regiono saugumui Baltijos jūra yra esminė ir NATO to nepamirš. Neturėtumėt ir jūs“.

Kylantys iššūkiai

P. D. Hudsonas

Nuo Šaltojo karo NATO jūrų pajėgos nebuvo įsitraukusios į karines kovas – vykdytos tik pratybos, atgrasymo politika, – tačiau ji bendradarbiavo su didžiosiomis aljanso narėmis. Visa tai vyko už NATO narių sienų – piratų gaudymas Somalyje, misijos Afganistane ar Libijoje. Viceadmirolo teigimu, jūrų laivynui svarbu suprasti, kas dedasi už savo sienų, kad būtų galima numatyti artėjančias grėsmes. Tam, kad būtų galima greitai atsakyti į kylančius iššūkius, reikalingi ne tik gerai treniruojami nuolatinės parengties junginiai bei žvalgyba, bet ir kontaktai su kitomis valstybėmis. Kalbėtojas minėjo Persijos įlankos valstybes, pavyzdžiui, operacijoms Afganistane ypač svarbius Pakistanas, Australiją, Naująją Zelandiją.

Pagrindiniais kylančiais iššūkiais P. D. Hudsonas įvardijo greit besikeičiančias ir pingančias technologijas, finansavimo trūkumą, bendrų pratybų tarp šalių narių stoką. XXI amžiuje karas nebe toks kaip praėjusiame šimtmetyje. Gali turėti laivus rytinėje Viduržiemio jūros dalyje, tačiau tokios valstybės su raketomis kaip Sirija, gali taikytis, balistines raketas turi ir Šiaurės Korėja, Iranas, kalbėjo viceadmirolas. Taip pat kyla nauji laivynai, taigi NATO, norėdama išlikti dominuojančia jūrine jėga, turi stengtis. Dar vienas iššūkis, kurį atremti trūksta pasirengimo – kibernetinės atakos, galinčios sutrikdyti didžiulių sistemų darbą.

„Mistral“ – Prancūzijos reikalas

Visi nori, kad NATO kažką darytų dėl Ukrainos. „Bet ką konkrečiai“, – klausė kalbėtojas, pastebėjęs, jog nereikia painioti institucijų. Europos Sąjunga (ES) gali taikyti ekonomines sankcijas Rusijai, o NATO gina savo nares. Nors Ukrainos laivai dalyvauja operacijose kartu su NATO, tačiau ji nėra narė. Tokia pati padėtis ir su Sirija ar Iraku, kur veikia „Islamo valstybė“. „Tai yra už mūsų saugumo ribų“, – sakė P. D. Hudsonas. Nors kai kurios šalys, jų tarpe ir Lietuva, kalbėjo apie tai, kad NATO turėtų apginkluoti ukrainiečius, kitos valstybės nebuvo tokios nuomonės. Viceadmirolas sakė nesistebėti tuo, kad susiduria skirtingi politiniai įsitikinimai ir tarptautinėje bendruomenėje esama priešpriešų. Aljansas yra konsensusu paremta tarpvalstybinė organizacija, joje nėra viršvalstybinių institucijų, kokios veikia ES.

Kitas pastaruoju metu dažnai keliamas klausimas – NATO narės Prancūzijos ketinimai parduoti Rusijai karinius laivus „Mistral“. „Tai Prancūzijos reikalas“, – sakė viceadmirolas, abejojantis, ar du laivai suteiks Rusijai milžinišką pranašumą. Visgi NATO džiaugiasi Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o sprendimu suspenduoti pirmojo laivo perdavimą. Žinoma, kad Rusijos užmojis reformuoti kariuomenę pavojingas, bet ji turi teisę tai daryti, kaip ir bet kuri kita šalis ar NATO, teigia karininkas.

Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu greitai nesibaigs, sakė NATO karinių pajėgų vadas. Jo manymu, judama link įšaldyto konflikto, o Ukrainos artėjimas prie NATO tik dar labiau kurstys Rusiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"