TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO kariai žygiavo pro Kremlių

2010 05 10 0:00
Dar neregėtas vaizdas - pro Kremlių žygiuoja JAV pėstininkai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kažin ką būtų padaręs su savo batu Nikita Chruščiovas, jei būtų pamatęs amerikiečių pėstininkus, žygiuojančius pro Kremlių?

Jei N.Chruščiovas būtų gyvas, daug kas Raudonojoje aikštėje greičiausiai jį priblokštų: proletarams skirtos universalinės parduotuvės vitrinose - itališki naktiniai po 300 dolerių, o už Maskvos upės žiba milžiniškas "Mercedes-Benz" ženklas. Tačiau visiškai neaišku, kaip jis reaguotų išvydęs prie Kremliaus žygiuojančius amerikiečius pėstininkus!

Tačiau būtent tai vakar ir vyko Maskvos Raudonojoje aikštėje. Pirmą kartą Rusijai minint pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną dalyvauti kariniame parade buvo pakviestos keturios NATO šalys. Kariai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos ir JAV žygiavo drauge su 10 tūkst. rusų karių. Pravažiavo tankai, balistinės raketos, praskrido 127 lėktuvai. Tai buvo didžiausias nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos karinės galybės demonstravimas.

Iššūkis vadovėliams

Raudonąja aikšte pražygiavo ir 76 Didžiosios Britanijos Velso pulko gvardiečiai su raudonomis tunikomis ir aukštomis meškų kailio kepurėmis, 71 JAV 18-ojo pėstininkų pulko antrojo bataliono, 1944 metais dalyvavusio išsilaipinant Normandijoje, karys, 68 pilotai iš legendinės prancūzų eskadrilės "Normandija-Nemunas", Lenkijos ginkluotųjų pajėgų garbės sargyba. Užsienio karių rikiuotę užbaigė Turkmėnijos kuopa, kurios priekyje ant žirgo jojo jos vadas.

Rusijos visuomenei buvo paaiškinta, kad užsienio kariai pakviesti kaip antihitlerinės koalicijos atstovai. Akivaizdu, jog to paaiškinimo tikrai reikėjo. Levados centro apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė rusų pritarė kvietimui, bet 20 proc. tuo nepatenkinti, o 8 proc. - kategoriškai prieš. Komunistų ir nacionalistų lyderiai pasigavo šią temą, kad sutelktų savo šalininkus. Tačiau net ir tie, kurie pritarė kvietimui, nusiteikę įvairiai. Levados centro duomenimis, dauguma rusų mano, jog sovietų armija būtų sutriuškinusi Hitlerį ir be Vakarų sąjungininkų pagalbos. Įsišaknijęs manymas, kad sąjungininkai apskritai delsė, kol tapo aišku, kas laimės.

Vis dėlto šiųmetis gegužės 9-osios paradas meta iššūkį sovietiniams vadovėliams, kuriuose karas pateikiamas tik kaip SSRS ir Vokietijos konfliktas. Dabar rusams tenka pripažinti ir sąjungininkų indėlį bei kitus karo aspektus. Beje, didžiausias pasipriešinimas kyla ne iš veteranų, o iš 40-55 metų rusų, gavusių išsilavinimą sovietiniais laikais.

Su Stalino vaiduokliu

Apžvalgininkai sako, kad prezidentas Dmitrijus Medvedevas politiškai rizikavo pakviesdamas užsienio karines pajėgas į paradą, bet ne per labiausiai. Jie pažymi, kad ši Rusijos valdžia, kad ir kaip keista, veikia gana atidžiai įsiklausydama į visuomenės nuotaikas - ji nedaro nieko, kam būtų smarkiai pasipriešinta.

Šiemet prezidentas D.Medvedevas žengė ir daugiau su istorijos įvertinimu susijusių žingsnių, kurie vargiai būtų įmanomi Rusijoje prieš keletą metų. Neseniai Rusijos archyvai pirmą kartą publikavo Katynės žudynių dokumentus internete, o vėliau D.Medvedevas perdavė Lenkijai 67 tomus su žudynėmis susijusios baudžiamosios bylos dokumentų. Taip pat pirmą kartą per Rusijos televiziją buvo parodytas 1966-ųjų metų maršalo Georgijaus Žukovo, vieno svarbiausių Raudonosios armijos vadų per Antrąjį pasaulinį karą, interviu, kuriame jis teigia, kad sovietinė armija buvo atsidūrusi ties pralaimėjimo slenksčiu. Prieš kelias dienas D.Medvedevas viešai kalbėdamas pasmerkė Stalino režimą kaip totalitarinį, teigė, jog už nusikaltimus savo liaudžiai Stalinui negali būti atleista.

Nors Rusijos komunistai dažnai mėgsta pasirodyti su Stalino atvaizdais, šiemet dėl jų buvo kilęs kaip niekada didelis ažiotažas. Pergalės dieną iškabinti Stalino portretus visoje Maskvoje ketino Maskvos meras Jurijus Lužkovas, tačiau žmogaus teisių gynėjams pakėlus didelį triukšmą minties atsisakyta. Komunistų džiaugsmui, Sankt Peterburge buvo paleistas miesto maršrutinis autobusas su didžiuliu Stalino atvaizdu.

Lyderiai turėjo ir kitų reikalų

Į 65-ąsias karo baigties metines Maskvoje atvyko pora dešimčių užsienio vadovų, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Kinijos prezidentas Hu Jintao, tačiau kaip visuomet daugiau dėmesio sulaukė tie, kurie atsisakė dalyvauti. Nors britų kariai ir žygiavo per paradą, tarp jį stebėjusiųjų nebuvo nė vieno aukšto britų pareigūno. Šaltiniai teigia, jog Rusija atmetė pasiūlymą pakviesti sosto įpėdinį princą Charlesą, priežastys nenurodomos. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi atšaukė vizitus dėl eurui iškilusios krizės grėsmės. Nedalyvavo ir Ukrainos bei Baltarusijos lyderiai, kurių šalyse Pergalės dieną taip pat vyko svarbūs renginiai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar išvyko ne į Maskvą, o į Dubliną, Latvijos ir Estijos prezidentai Maskvos kvietimą priėmė.

Vakarų sąjungininkai kasmet švenčia Antrojo pasaulinio karo pergalės dieną gegužės 8-ąją, Maskva - diena vėliau, kai įsigaliojo nacių kapituliacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"