TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO kurs naujas pajėgas Rusijai sulaikyti

2014 09 06 6:00
Davidas Cameronas ir Andersas Foghas Rasmussenas su kitais NATO lyderiais parengė naujas sankcijas Rusijai, bet dar tikėjosi, kad bus vaisingos naujausios derybos Minske. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos keliamą grėsmę NATO lyderiai įvardijo kaip svarbiausią NATO prioritetą. NATO kurs geros parengties greitojo reagavimo pajėgas, tačiau naujų nuolatinių karo bazių Baltijos valstybėse ir Lenkijoje nebus. Šį sprendimą lėmė Vokietijos primestas principas, kad NATO nepažeis sutarties su Rusija, nors ši elgiasi kaip tik taip.

Vakar Velse istorinį viršūnių susitikimą baigę NATO lyderiai pritarė planams stiprinti gynybą ir ginkluotę Rytų Europoje bei sukurti greitojo reagavimo pajėgas, kad Rusijai nekiltų noro ir dar kur nors pakartoti provokacijų, kokias ji rengia Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad šios pajėgos pasiųs aiškią žinią potencialiems agresoriams. "Vos tik sumanysite užpulti vieną narę, susidursite su visu Aljansu", - paskelbė jis dviejų dienų susitikimui einant į pabaigą.

A. F. Rasmussenas sakė, kad šios pajėgos, kurias sudarys sausumos, aviacijos ir karinio laivyno daliniai, suteiks NATO "nuolatinį buvimą" Rytų Europoje, o šalys prie jų prisidės rotacijos principu. Šias naujas pajėgas A. F. Rasmussenas vadino vienu iš daugelio pokyčių, dėl kurių susitarė lyderiai, siekdami užtikrinti greitesnį Aljanso reagavimą ir pajėgumus atremti daugybines saugumo krizes rytuose ir pietuose. „Tai rytojaus NATO brėžinys“, – pabrėžė jis.

NATO viršūnių susitikime dalyvavusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė istoriniais pavadino priimtus sprendimus dėl saugumo stiprinimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje. „Gavome visų 28 valstybių įsipareigojimus ginti mūsų regioną, jei grėsmė iškiltų, ir tai daryti ne dienomis, o valandomis“, - sakė prezidentė.

Prezidentės spaudos tarnyba ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, jog per NATO viršūnių susitikimą penktadienį nuspręsta, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse bus steigiamos NATO vadavietės, kurios užsiims pratybų planavimu ir kolektyvinės gynybos užduočių vykdymu. Baltijos šalyse taip pat ketinama iš anksto dislokuoti infrastruktūrą ir įrangą, kad būtų geriau pasirengta sąjungininkų atvykimui.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, siekdama įgyvendinti NATO priimtus sprendimus, Lietuva privalės tinkamai parengti infrastruktūrą, kad sąjungininkų pajėgoms nieko netrūktų. „Turėsime įgyvendinti batalionų plėtrą, paskirti personalą ir parengti infrastruktūrą būsimai NATO vadavietei bei įrangai sandėliuoti", - nurodoma ministro pranešime.

Viltys prigesintos

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse JAV prezidentas Barackas Obama lankėsi Estijoje ir davė Baltijos šalims bei kitoms Rytų Europos narėms NATO pažadą jas apginti nuo Rusijos grėsmės. Tačiau Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija laukia daugiau nei tik žodžių - didžiausias mūsų interesas yra nuolatinių NATO karo bazių įkūrimas mūsų teritorijoje. Šis klausimas gulėjo ant derybų stalo Velse, bet sulaukė didžiulio Vokietijos ir kitų narių pasipriešinimo. Jos sako: nors Rusija, aneksavusi Krymą, pamynė visus tarptautinius savo įsipareigojimus, NATO taip nedarys. Dar anksčiau Rygoje viešėjusi kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad bent jau kol kas neturi noro pažeisti 1997 metų NATO susitarimą su Rusija nedislokuoti kovinių pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje.

Greičiausiai minima sutartis A. Merkel ir jos vienminčiams iš kitų narių tėra priedanga, o tikroji priežastis - nenoras bloginti ekonominių ryšių su Rusija. Lenkija ir Baltijos šalys anaiptol nemano, kad šio Pagrindų akto ("Founding Act") nebūtų galima keisti. Yra kaip tik priešingai: jokia sutartis negali varžyti NATO veiksmų laisvės Rytų Europoje ir sąjungininkai turi daryti viską, ką mano esant reikalinga. Tokią poziciją ne kartą išsakė Lenkijos atstovai bei Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Tačiau Vokietija ir vėl pakišo koją pastangoms suduoti rimtesnį atsaką Rusijai ir pademonstruoti, kad NATO turi priemonių apginti visas savo nares.

Susitikimo šeimininkas Davidas Cameronas pažadėjo, kad Didžioji Britanija prisidės prie greitojo reagavimo pajėgų 1000 kareivių. Vadavietė bus įkurta Lenkijoje, tikriausiai šiaurės vakariniame Ščecino mieste.

Greitojo reagavimo būrio, kuris galėtų būti dislokuotas Rytų Europoje per 48 valandas, kūrimas buvo vienas svarbiausias dviejų dienų viršūnių susitikimo klausimas. Lenkija ir Baltijos šalys tikėjosi, kad jis bus bent jau divizijos dydžio, taigi maždaug 10 tūkst. karių, tačiau kalbama tik vos apie 4 tūkst. karių. Norą kurti šias pajėgas pareiškė tik nedidelis būrelis šalių, tačiau didžiųjų NATO žaidėjų (išskyrus Didžiąją Britaniją), tokių kaip JAV, Vokietija ar Italija, čia nematyti. Tai dar vienas sprendimas, nuviliantis NATO nares Rytų Europoje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis susitikęs su žurnalistais Velse aiškino, kad tos pajėgos nebus fiziškai dislokuotos mūsų regione. Vieninteliai nauji objektai bus aerodromai, mašinų parkai ir šaudmenų sandėliai, kurie leistų greičiau dislokuoti karius.

Analitikai sako, kad iš esmės tai ir būtų karinės bazės, tik pavadintos kitaip, siekiant nepažeisti sutarties. Pasak B. Komorowskio, klausimas, ar tie objektai būtų „nuolatinės bazės“, yra „semantikos ir diplomatijos reikalas – gynybos požiūriu svarbiausia, kiek bus veiksmingos tos pajėgos“.

Antrarūšės narės

Lenkijos prezidentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad rytinės Aljanso šalys neturi tokio paties statuso kaip kai kurios senosios NATO narės, kuriose veikia nuolatinės bazės. „Vis dar tikimės iš visų sąjungininkų, jog tai, kas buvo jiems svarbu praeityje (bazių įkūrimas), turėtų būti laikoma tinkama mūsų saugumui šiandien. Taigi esame šiek tiek sutrikę dėl tų mandagybių – ar galima, ar negalima vartoti žodį „bazė“, – aiškino jis.

Rumunija, kuri irgi bijo Rusijos agresijos, taip pat siekia, kad joje būtų dislokuoti NATO naikintuvai ir personalas. Prezidentas Traianas Basescu pranešė, kad Rumunijoje nuolat bus 200 NATO pilotų, mechanikų ir techninio personalo darbuotojų.

Lenkija jau seniai mėgina įkalti į galvą sąjungininkams, kad nėra prasmės laikyti svarbių NATO karo bazių tokiose vietose kaip Vokietija ar Italija, toli nuo akivaizdžių grėsmių, ir neturėti nė vienos rytiniame flange, prie neprognozuojamos Rusijos. Tačiau krizę išgyvenančios NATO šalys neskuba skirti pinigų nei gynybos išlaidoms, nei brangioms naujoms bazėms išlaikyti. O tos, kurios tas bazes turi, nenori jų atsisakyti, nes jos teikia darbo vietas ir kitą ekonominę naudą.

Lenkijos apžvalgininkai rašo, kad Vakarai laiko Lenkiją ir kitus rytų europiečius antrarūšėmis NATO narėmis, kad įtiktų Maskvai. Kai atsiranda pavojinga ir nemaloni užduotis ir reikia siųsti tūkstančius karių į kitą pasaulio dalį, tuomet Lenkija staiga tampa sąjungininkėms Vakarais, bet tuomet, kai prašo saugumo garantijų, kaip yra dabar, jų negauna. Tai didžiulė neteisybė. Taip pat elgiamasi ir su Baltijos valstybėmis, kurios pasiuntė savo karius į Afganistaną bei Iraką, kai sąjungininkams to reikėjo.

Durys lieka atviros

NATO sprendimai priimti iš Baltarusijos sostinės Minsko atėjus žiniai, kad derybininkai pasirašė 14 punktų protokolą dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje. Derybose dalyvavo buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas, specialioji ESBO atstovė Heidi Tagliavini ir separatistų atstovai. Juos remia į Ukrainą įsiveržusi Rusijos armija, bet Rusija tai neigia. NATO ir Europos Sąjunga parengė naujas sankcijas Rusijai, bet dar suteiks jai kelias dienas taikos žingsniams įgyvendinti.

Ukraina nėra NATO narė, todėl karinės pagalbos Aljansas jai nepasiųs, bet įsteigs specialų fondą, skirtą Ukrainos armijai reformuoti ir jos specialistams mokyti. Tačiau atsakydamas į Rusijos perspėjimus Ukrainai nemėginti siekti NATO narystės, Aljansas dar kartą pakartojo, kad jokia trečia šalis negali vetuoti plėtros politikos, todėl NATO durys lieka atviros, o kiekviena kandidatė bus vertinama pagal jos nuopelnus. NATO patvirtino paketą priemonių, kurios padės Gruzijai sustiprinti savo gynybą ir pasirengti narystei.

Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks 2016 metais Lenkijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"