TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO misijos žlugimas Afganistane pradžiugintų Kremlių

2008 01 04 0:00
Afganistanas - didžiausias NATO vienybės ir efektyvumo išbandymas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Afganistano įvykius, kovas ir aktualijas kruvina Irako kasdienybė užgožia ne tik Lietuvoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėje Karalystėje įvykiai iš šios kalnuotos šalies daug rečiau patenka į žinių pagrindines kronikas. JAV ir Kanados žiniasklaida neseniai pavadino šias aktualijas neva užmirštuoju karu. Vis dėlto mūšiai su talibais ten vyksta kasdien, ir per šiuos metus jie tik intensyvėjo.

Svarbiausia misija.

Gruodį šioje šalyje šiemet žuvusių NATO kariškių daugiau nei 200. Lietuvos kariai į šią liūdną statistiką išvis nepatenka - Afganistane nežuvo nė vienas lietuvis. Mūsų kontingentas yra įsikūręs palyginti ramioje šiaurinėje Goro provincijoje, kurios atstatymo sėkmės ir nesėkmės taip pat yra neretai propagandiškai nuspalvinamos. Vis dėlto yra bent keletas priežasčių, kodėl Afganistano įvykiai yra svarbūs tiek NATO organizacijai, tiek Lietuvai.

Kiek kitaip nei Irako atveju, kai daugelis JAV sąjungininkų nepalaikė ir net smerkė Vašingtono invaziją, Irake, kartu su amerikiečiais, šiaip ar taip, dalyvauja kiti NATO sąjungininkai (26 šalys) ir dar 12 kitų valstybių. Pati operacija vyksta su šio aljanso vėliava. Taigi galima nesėkmė skaudžiai atsilieps visai organizacijai - tiek jos prestižui, tiek galbūt net solidarumui.

Afganistanas - ne tik pirmasis bendras išsiplėtusio aljanso efektyvumo išbandymas. Tai, tiesą sakant, pirmas kartas, kai NATO praktiškai įsikišo remdamasi penktuoju sutarties straipsniu, kai 2001 metų rugsėjo 11 dieną buvo užpulta viena iš organizacijos narių. Tai taip pat pirmas kartas, kai aljanso pajėgos bendrai dalyvauja karo veiksmuose ne tik oro, kaip 1999-aisiais Jugoslavijoje, bet ir sausumos pajėgų operacijose.

Užduotį sunkina tai, jog šalis turi 2500 km sieną su Pakistanu ir maždaug 1000 km sieną su Iranu. Pastarosios valstybės, kaip žinoma, nėra provakarietiškos citadelės ir net nelabai gali būti laikomos neutraliomis. Deja, yra ir kita bėda - tarp sąjungininkų vis labiau ryškėja skirtingi požiūriai ir vertybės.

Galimas atsitraukimas

NATO koordinuojamos (nuo 2003 m.) ISAF pajėgos vykdo ir taikias misijas, mėgindamos sutvarkyti šalies administravimą, ekonomiką, pažaboti narkotikų prekybą. Beveik visuotinai pripažįstama, jog tai daryti nelabai sekasi. Prancūzija, Vokietija ir Italija savo pajėgas laiko palyginti saugiuose šiauriniuose regionuose ir daro viską, kad joms netektų veltis į mūšius. Galingos Europos šalys nenori prisiimti ko nors gerokai svarbesnio nei užduotys, panašios į tas, kurias Lietuva vykdo Goro provincijoje. Tokią laikyseną diktuoja šalių vidaus politiniai prioritetai. Tarkime, A.Merkel koalicinis kabinetas yra nuolat įtakingų pacifistinių jėgų raginamas apskritai atitraukti 3500 karių pajėgas iš tolimos užsienio šalies.

Tad Vokietija ir kitos minėtos valstybės ignoruoja JAV siūlymus siųsti daugiau karių. Vietoj to, jos pabrėžia civilinių misijų svarbą ir teigia, esą svarbiau skirti daugiau pinigų atstatymo projektams. Dėl tokios sąjungininkų pozicijos praradusioje kantrybę Kanadoje, kurios kariai, šalia britų, amerikiečių, olandų ir danų, kasdien dalyvauja realiuose mūšiuose ir gausiausiai skaičiuoja žuvusiuosius, numatyta 2009-aisiais išvis atšaukti misiją ir pajėgas grąžinti namo. Jei tokiu pavyzdžiu paseks kitos valstybės, o naujoviško Afganistano statybos projektas žlugs, tai gali turėti rimtų pasekmių.

Vieningumo testas

Toks žlugimas patvirtintų nuogąstavimus dėl aljanso neefektyvumo, sustiprintų prieštaravimus bloko viduje, pakirstų pasitikėjimą aljansu tarp naujųjų šalių narių piliečių. Būtent tokia įvykių raida, be jokios abejonės, labiausia glosto širdį Kremliaus strategams, kurie tuo pat metu grasinimais ir kitais būdais mėgina blokuoti bet kokį aljanso, ypač JAV įtakos, stiprėjimą Rytų Europoje. Bauginimai nutaikyti branduolines raketas į Rusijai niekuo nepavojingą amerikiečių priešraketinės gynybos skydą įsileisti ketinančias Čekiją ir Lenkiją tai puikiai iliustruoja. Šalia moralinio pasitenkinimo, kad ne tik Maskvos 1979 metų organizuota invazija į Afganistaną nepavyko, NATO nesėkmė ten būtų dar vienas didelis žingsnis į priekį Rusijos siekiams peržiūrėti šaltojo karo rezultatus ir balansą Europoje. Kremlius šiandien nėra tiek galingas, kad atvirai oponuotų vieningai NATO organizacijai, tačiau jam labai tinka bet kokia susiskaldymo tendencija, aljanso diskreditavimas rytų europiečių akyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"