TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO planuoja ginti Rytų Europą nuo Rusijos

2014 04 03 6:00
Lietuvos kariai per NATO mokymus BALTOPS 2012 metais Nemirsetoje, juose dalyvavo 7 Aljanso šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, JAV, Vokietija ir Olandija. AFP/Scanpix nuotrauka

Reaguodamos į Krymo aneksiją, kurią įvykdė Maskva, NATO šalys sustabdė bendradarbiavimą su Vladimiro Putino valdoma Rusija. Aljansas taip pat nusprendė stiprinti gynybą, kad nuramintų savo rytines nares, tarp jų ir Baltijos valstybes.

Pirmą kartą po Krymo aneksijos susitikę visų 28 JAV vadovaujamo Aljanso narių užsienio reikalų ministrai įsakė vadams parengti sustiprintos NATO gynybos planus, kurie garantuotų Rytų Europos NATO narių saugumą. Gali būti, kad į šias šalis Aljansas pasiųs karių ir ginkluotės. To labiausiai norėtų Lenkija ir Estija. Su Rusija NATO palaikys, jei prireiks, tik politinį dialogą ambasadorių lygiu. Drauge bus plėtojamas bendradarbiavimas su Ukraina, per mokymo ir kitas programas skatinama gynybos reforma šioje šalyje. Rusija raginama grįžti prie tarptautinės teisės ir laikytis savo įsipareigojimų bei gerbti Ukrainos sienas.

NATO planuojamos priemonės apima galimą karinio kontingento dislokavimą ir stiprinimą tose Aljanso valstybėse, kurios mano, kad Maskvos veiksmai kelia pavojų jų saugumui. Taip pat ketinama sustiprinti NATO greitojo reagavimo būrio pasirengimą, rengti daugiau pratybų.

Į Juodąją jūrą gali būti pasiųstas dar vienas JAV karo laivas. Paaštrėjus krizei Ukrainoje, ten jau buvo dislokuotas vienas Amerikos eskadrinis jūrų minininkas, bet po bendrų pratybų su Rumunija ir Bulgarija jis išplaukė.

Nori nuolatinių bazių

Parengti karinių priemonių paketą rytinių Aljanso narių saugumui garantuoti pavesta JAV oro pajėgų generolui, NATO pajėgų Europoje vadui Philipui Breedlove'ui. NATO jau sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją nuo keturių iki šiol patruliavusių naikintuvų iki dešimties. Į Zoknių oro pajėgų bazę netoli Šiaulių JAV atsiuntė šešis F-15, o Lenkijoje dislokavo dvylika F-16 karo lėktuvų. Papildomų karo lėktuvų pasiūlė Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Vokietija. Pastaroji gali atsiųsti į Baltijos jūrą ir minų ieškantį laivą.

Estija pareiškė norinti, kad papildomi NATO lėktuvai būtų dislokuoti ir jos šiaurės vakaruose esančioje Emario oro pajėgų bazėje. Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto, ši bazė pasirengusi tapti nuolatine Baltijos šalių oro policijos misijos dalimi. Ministras paragino sąjungininkes planuoti ilgalaikį ir nuolatinį pajėgų dislokavimą Baltijos regione.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė esąs nepatenkintas tempu, kuriuo NATO didina savo karinį buvimą Lenkijoje. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau yra minėjęs, jog Lenkija būtų patenkinta, jei Aljansas dislokuotų šalyje dvi brigadas po 5 tūkst. karių. Atvykęs į susitikimą jis kalbėjo, kad sveikins NATO sprendimą atsiųsti į Lenkiją bet kokių pajėgų.

Kariuomenė tebestovi

NATO ateities santykiai su Rusija priklausys, be kitų dalykų, ir nuo to, ar ji atitrauks savo kariuomenę nuo Ukrainos. V.Putinas apgavo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel pasakęs šiai, kad jo armija jau traukiasi. Rusijos gynybos ministerija pirmadienį teigė atitraukusi vieną batalioną - 500 karių, tačiau NATO nepastebėjo jokių Rusijos kariuomenės reikšmingo pasitraukimo ženklų. Prie Ukrainos sienų tebėra 35 tūkst. - 40 tūkst. karių su tankais, kita šarvuota technika ir oro pajėgomis. NATO vertina šias pajėgas kaip visiškai pasirengusias pulti. Pasak generolo P.Breedlove'o, Ukrainą nusprendusi užpulti Maskva savo tikslą pasiektų per 3-5 dienas.

Ukraina įteikė NATO savo "pageidavimų sąrašą", ko reikėtų šalies armijai, bet apie ginklus jame nekalbama. Kitą savaitę NATO žada siųsti į Kijevą ekspertus, kad šie išsiaiškintų Ukrainos poreikius. Susirinkus NATO ministrams Rusija perspėjo Ukrainą nemėginti integruotis į Aljansą, nes tai sukels nepageidautinų padarinių.

Plėtra siutina Maskvą

Jei amerikiečiai įsteigs nuolatines savo karo bazes Rytų Europoje ir Baltijos valstybėse, nutiks kaip tik tai, kam Rusija labiausiai priešinasi. Apžvalgininkai dažnai nurodo, kad yra nerašytas susitarimas su Rusija nedislokuoti NATO bazių ir branduolinių ginklų prie jos sienų. Tokių bazių įkūrimas, Maskvos akimis, - provokacija. Nuo 1999 metų, kai į NATO įstojo pirmosios buvusio Varšuvos pakto šalys, Aljansas savanoriškai nesteigė nuolatinių karinių bazių Rytų Europoje. Vėliau Lenkija ir Rumunija sutiko dislokuoti savo teritorijoje JAV priešraketinės gynybos sistemas, daugiausia nukreiptas prieš Irano raketas. Maskva šiuos planus įvertino labai priešiškai.

Lenkija, Vengrija ir Čekija įstojo į NATO prieš 15 metų, prieš dešimtmetį tai padarė Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, prieš penkerius metus - Albanija ir Kroatija. Narystės NATO ryžtingai siekė Michailo Saakašvilio Gruzija - ir gavo karą su Rusija. Ukraina šiuo klausimu yra neapsisprendusi ir atsargi. Apie tolesnę NATO plėtrą kol kas nediskutuojama.

Reuters, AP, AFP, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"