TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO: Rusija žlugdo Sirijos taikos pastangas

2016 02 05 11:53
AFP/Scanpix nuotrauka

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusijos aviacijos smūgiai Sirijoje, daugiausiai nutaikyti į sukilėlių pajėgas, žlugdo pastangas rasti to konflikto politinį sprendinį.

„Matome, kad šie intensyvūs Rusijos aviacijos smūgiai Sirijoje, nutaikyti daugiausiai į opozicijos grupes, žlugdo pastangas rasti šio konflikto politinį sprendinį“, – sakė J.Stoltenbergas, atvykęs į Amsterdamą dalyvauti pasitarime su Europos Sąjungos gynybos ministrais.

Kaip reikiant dar neįsibėgėjusiose Sirijos taikos derybose Ženevoje anksčiau šią savaitę buvo paskelbta pertrauka, kai ilgametis Maskvos sąjungininkas prezidentas Basharas al Assadas atnaujino puolimą prieš sukilėlių pajėgas šiaurinėje Alepo provincijoje, padedant intensyviems Rusijos aviacijos smūgiams.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vėliau penktadienį rengia susitikimą padėčiai aptarti po to, kai derybos buvo įšaldytos iki vasario 25 dienos.

J.Stoltenbergas sakė, kad NATO tvirtai palaiko pastangas užbaigti konfliktą Sirijoje, kuris jau nusinešė daugiau negu 250 tūkst. žmonių gyvybių, o pusę šalies gyventojų privertė palikti savo namus. Dalis tų žmonių plūstelėjo į Europą, prisidėdami prie didžiausios migrantų krizės Senajame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo.

Pasak NATO vadovo, aviacijos smūgiai ir Maskvos karinių pajėgų stiprinimas Sirijoje bei Viduržemio jūros rytinėje dalyje yra iššūkis JAV vadovaujamam Aljansui, ypač jo svarbiai narei Turkijai, kurios oro erdvę ne kartą pažeidė Rusijos kariniai lėktuvai.

„Padidėjęs Rusijos dalyvavimas (ir) aviacijos veiksmai Sirijoje didina įtampą ir lemia Turkijos oro erdvės pažeidimus“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Visa tai kelia pavojų ir kursto įtampa; akivaizdu, kad tai yra iššūkis NATO“, – pabrėžė jis.

Skirs 10 mlrd. JAV dolerių

Pasaulio lyderiai ketvirtadienį pažadėjo skirti daugiau negu 10 mlrd. JAV dolerių, kad padėtų finansuoti mokyklas, prieglaudas ir darbo vietų kūrimą Sirijos pilietinio karo pabėgėliams, o Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad šie pinigai „gelbės gyvybes, įkvėps vilties ir sukurs žmonėms ateities perspektyvas“.

Tačiau Londone vykusios donorų konferencijos dalyviai pripažino, kad galimybės artimiausiu laiku užbaigti jau beveik penkerius metus besitęsiantį konfliktą yra menkos: vilčių teikusios taikos derybos, vos prasidėjusios, buvo įšaldytos, kovos veiksmai intensyvėja, Rusija smarkiai nesutaria su Vakarų šalimis, o milijonai sirų kenčia nuo bombardavimo, benamystės ir bado.

„Padėtis Sirijoje yra labiausiai iš visų vietų žemėje panaši į pragarą“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry taip pat netryško optimizmu.

„Tiesiog neįtikėtina, kad 2016-aisiais, po jau beveik penkerius metus vykstančių kovų, mums susirinkus čia, Londone, padėtis toje šalyje iš tiesų yra blogesnė“, – sakė jis.

Vienos dienos susitikimas, vykęs sugriežtinto saugumo sąlygomis viename konferencijų centre netoli Britanijos parlamento rūmų, turėjo paspartinti pastangas suteikti pagalbą 4,6 mln. sirų, pasitraukusių į kaimynines šalis, tarp jų Jordaniją, Libaną ir Turkiją. Dar 6 mln. žmonių buvo priversti persikelti į kitas vietas Sirijoje, o daugiau negu ketvirtadalis milijono žmonių jau žuvo per šį karą.

Ankstesni raginimai tarptautinei bendruomenei paaukoti lėšų sulaukė menko atsako, o karas Sirijoje paskatino šimtus tūkstančių nevilties apimtų žmonių iškeliauti į Europą. Ketvirtadienį pateiktuose įsipareigojimuose žadama atsižvelgti į šią migraciją, steigiant mokyklas ir kuriant darbo vietas sirų pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, taip pat teikiant pagalbą didžiulį spaudimą patiriančioms pabėgėlius priimančioms šalims.

D.Cameronas sakė, kad donorai pasižadėjo šiais metais skirti beveik 6 mlrd., o iki 2020-ųjų – dar 5 mlrd. JAV dolerių.

Britų premjeras sakė, kad ši konferencija, kuriai vadovavo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Kuveitas ir JT, buvo „tikras proveržis – ne vien dėl pinigų, bet ir dėl to, kaip mes spręsime šias pabėgėlių krizes“.

Pažadėtos sumos mažesnės negu 9 mlrd. dolerių, kurių, pasak JT ir regiono šalių vyriausybių, reikia jau 2016 metams. Vis dėlto padėtis reikšmingai pagerėjo, palyginti su ankstesnėmis ne itin sėkmingomis lėšų rinkimo pastangomis.

Pernai panašią konferenciją organizavęs Kuveitas planavo užsitikrinti 7 mlrd. dolerių, bet sugebėjo surinkti tik pusę tos sumos, todėl teko apkarpyti kai kurias programas – pavyzdžiui, pagalbą pabėgėliams maisto produktais.

Pagalbos organizacijos sveikino šalių finansinės pagalbos įsipareigojimus, bet smerkė tarptautinę bendruomenę, kad leidžiama tęstis tam karui. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) prezidentas Peteris Maureris sakė, kad pasaulis parodė „politinių veiksmų ir ambicijų išspręsti šią krizę stygių“.

„Humanitarinė pagalba visuomet tėra avarinė priemonė ir niekada nebūna pakankama“, – pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"