TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO vadovas ragina didinti Aljanso pajėgų kovinę parengtį

2014 04 08 16:05
Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO gali susidurti su rimtomis grėsmėmis įvairiose pasaulio vietose, todėl Aljansui derėtų daugiau dėmesio skirti savo pajėgų kovinės parengties didinimui, antradienį pareiškė šio Vakarų bloko generalinis sekretorius.

„Gyvename pasaulyje, kuriame pilna grėsmių. Tai pastebima nuo Sevastopolio iki Sirijos ir Sahelio. Esamos grėsmės sudėtingos, nenuspėjamos ir tarpusavyje susijusios“, - sakė Andersas Foghas Rasmussenas per NATO transformacijai skirtą seminarą Paryžiuje.

„Kalbu apie naujas problemas, tokias kaip terorizmas, neveiksnios valstybės, kibernetinės grėsmės ir raketų atakų grėsmės. Tačiau egzistuoja ir senos problemos, kurios iškilo prieš mus nauju pavidalu. Viena jų - mėginimai jėga keisti valstybių sienas“, - sakė NATO vadovas.

A.F.Rasmussenas seminare pateikė NATO pajėgų kovinės parengties stiprinimo planą, kuriame, be kita ko, numatyta rengti intensyvesnes pratybas ir tobulinti Aljanso greitojo reagavimo pajėgas.

„Mes jas (tokias pajėgas) turime ir mums reikia jas panaudoti. Dėl šios priežasties dalis greitojo reagavimo pajėgų turi būti padidintos kovinės parengties. Tačiau ir to nepakanka. Turime nuodugniai išsiaiškinti, kokio laipsnio yra visų mūsų pajėgų kovinė parengtis. Turime įsitikinti, kad esame pajėgūs veikti greitai“, - pabrėžė NATO vadovas.

Jo nuomone, taip pat būtina apgalvoti, ar teisingai paskirstytos NATO pajėgos, ir įsitikinti, ar esant reikalui būtų galimybė greitai jas perkelti į kitą vietą.

„Mes taip pat turime gauti svarbiausius (karinius) pajėgumus, kurių mums dabar stinga. Kalbu apie bendrą žvalgybą, priešraketinę gynybą, bendrą vadovavimą karinėms oro pajėgoms, transportavimą oru. Jau padaryta nemažai darbo, kad būtų pašalinti šie trūkumai. Tačiau mes turime toliau vykdyti savo programas ir jas plėsti“, - sakė A.F.Rasmussenas.

Perspėja Rusiją dėl „istorinės klaidos“

NATO perspėjo Rusiją nepadaryti „istorinės klaidos“, provokuojant separatistinę krizę rytų Ukrainoje, kuri, kaip pripažįsta pati Maskva, gali peraugti į pilietinį karą.

Į keblią padėtį patekę laikinieji Ukrainos vadovai stengiasi išsaugoti savo kultūriškai susiskaldžiusios, 46 mln. gyventojų turinčios šalies vientisumą po to, kai vasarį buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas, o praeitą mėnesį Maskva aneksavo Krymo regioną.

Baugius įspūdžius, likusius po krizės tame Juodosios jūros pusiasalyje, atgaivino sekmadienį atsinaujinę neramumai Ukrainos rytiniuose regionuose, kai prorusiški protestuotojai užėmė vyriausybinius pastatus keliuose svarbiuose miestuos ir paprašė, kad Maskva jiems į pagalbą atsiųstų savo karių.

Ukraina antradienį kontratakavo, žadėdama separatistus laikyti „teroristais“ ir suėmusi apie 70 žmonių per naktinius saugumo pajėgų reidus.

Kijevo pasiųstos saugumo pajėgos taip pat susigrąžino kontrolę Charkovo srities administracijos būstinėje ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastate Donecko mieste.

Tačiau separatistai tebelaikė užėmę SBU pastatą Luhansko mieste, kuriame išgrobstė didelį ginklų arsenalą. Užpuolikai taip pat išvadavo kelis suimtus aktyvistus, kaltintus planavus įvykdyti perversmą.

Šimtai kovotojų taip pat tebėra įsitvirtinę Donecko srities administracijos pastate, kuriame pirmadienį paskelbė savo regioną nepriklausoma „liaudies respublika“ ir pažadėjo iki gegužės 11-osios surengti referendumą dėl suverenumo.

Donecko centre esantis administracijos pastatas buvo apjuostas barikadomis iš spygliuotų vielų ir automobilių padangų, kurios būtų galima padegti, jeigu milicija nuspręstų surengti šturmą.

Tačiau ramybė grįžo į Charkovo miestą po smurto nakties, kai atsitraukiantys kovotojai apmėtė Molotovo kokteiliais administracijos pastatą, kurį atkovojo šimtai milicininkų.

Paryžiuje viešintis NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas dar kartą partvirtino, kad Maskva, sutelkusi stiprias pajėgas prie sienos su Ukraina, padarytų „istorinę klaidą“, jeigu įsiveržtų į kitas Ukrainos teritorijas.

„Jeigu Rusija toliau kištųsi Ukrainoje, tai būtų istorinė klaida. Tai sukeltų pragaištingų pasekmių mūsų ryšiams su Rusiją ir dar labiau izoliuotų Rusiją tarptautiniu mastu“, – Aljanso generalinis sekretorius sakė Paryžiuje vykstančiame seminare.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo panaudoti „visas būtinas priemones“, kad apsaugotų savo tėvynainius Ukrainoje, o dabar reikalauja, kad Kijevas sutiktų decentralizuoti valdžią ir pertvarkytų šalį į federaciją.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas per audringą parlamento sesiją, kurioje kilo muštynės tarp nacionalistų ir komunistų, pareiškė, jog prorusiški separatistai, užiminėjantys vyriausybinius pastatus rytiniuose šalies regionuose, bus laikomi „teroristais“ ir baudžiami visu įstatymo griežtumu.

„Mūsų saugumo pajėgos nenaudojo ginklų prieš taikius civilius, – pažymėjo O.Turčynovas. – Su separatistais ir teroristais, kurie ėmėsi automatinių ginklų, kurie užiminėja pastatus, pareigūnai elgsis pagal konstituciją ir įstatymus – kaip su teroristais ir nusikaltėliais“.

Tuo tarpu Aukščiausioji Rada vienbalsiai priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias dvigubai ilgesnes laisvės atėmimo bausmės už grupinę „separatistinę“ veiklą – dabar už tokį nusikaltimą numatyta griežčiausia bausmė bus 10 metų kalėjimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"