TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

NATO vadovas: Rusijos agresija yra „žadintuvo skambutis“

2014 03 20 11:15
A.F.Rasmussenas AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos veiksmai Ukrainoje yra didžiausia grėsmė Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius, leidęs aiškiai suprasti, kad karinis aljansas, daug metų dalyvavęs kovos veiksmuose tolimose karo zonose, dabar turi nukreipti dėmesį į grėsmes, kylančias arčiau jo sienų.

„Tai žadintuvo skambutis“, - sakė Andersas Foghas Rasmussenas, kalbėdamas Vašingtone įsikūrusiame Brookingso institute. Jis supliekė Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio strategiškai svarbaus Krymo pusiasalio aneksiją, kurią pavadino nelegitimia, ir priminė, jog NATO priėmė sprendimą sustabdyti bendrą su Rusija misiją, susijusią su Sirijos cheminių ginklų likvidavimu.

A.F.Rasmussenas informavo apie karines priemones, kurios rengiamos NATO šalims, kad esant reikalui galėtų būti duotas atkirtis Rusijai. Tarp šių priemonių yra stebėjimo skrydžiai virš Lenkijos ir Rumunijos bei NATO vykdomos Baltijos šalių oro policijos misijos sustiprinimas. „Tai rimčiausia grėsmė Europos saugumui ir stabilumui nuo Šaltojo karo pabaigos“, - sakė NATO vadovas. „Įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai primena, kad Europos saugumas negali būti priimamas kaip kažkas, kas savaime duota... Mes turime priimti sunkius sprendimus turėdami galvoje ilgalaikį strateginį Rusijos agresijos prieš mūsų pačių saugumą poveikį“, - sakė jis.

A.F.Rasmussenas taip pat paminėjo kitus NATO prioritetus, įskaitant karą Afganistane, taikos palaikymą Kosove ir kovą su Somalio piratais. Jis kalbėjo apie numatytą NATO kovinės misijos Afganistane pabaigą šių metų gale ir pasirengimą „būsimiems santykiams“ su šia valstybe.

NATO spaudžia Afganistaną pasirašyti su JAV ir Aljansu saugumo susitarimus, kurie leistų po gruodžio 31-osios šioje šalyje likti tarptautiniam kontingentui, vykdysiančiam mokymų misiją.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus) atsisakė tai padaryti, suerzindamas Vakarų lyderius, kurie viliasi, kad jo įpėdinis, paaiškėsiantis po balandžio 5 dieną vyksiančių rinkimų, pakeis kursą.

Tačiau pastarieji įvykiai Kryme paskatino kai kuriuos amerikiečių ir NATO pareigūnus iškelti klausimą, ar Europos šalių kariai norės tęsti misiją Afganistane, jei bus kilusi grėsmė tų šalių pasienyje.

A.F.Rasmussenas pabrėžė, kad dėl agresyvių Maskvos veiksmų NATO neatsisakys savo misijos Afganistane. „Turime pajėgumų tuo pačiu metu vykdyti kelias misijas ir operacijas, - sakė NATO vadovas. - Dabartiniai įvykiai neturės jokio poveikio mūsų įsipareigojimams Afganistane“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"