TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nauja skandinaviškos gerovės formulė

2014 01 25 6:00
Skandinavai gerovę kuriasi pagal naujas taisykles. areavoices.com nuotrauka

Skandinavų gerovės modelis visuomet pasižymėjo dviem išskirtiniais bruožais: ypač dideliais mokesčiais ir dosnia socialinės apsaugos sistema, globojančia žmogų nuo gimimo iki mirties. Pakitus visuomenės poreikiams ir galimybėms, šiauriečiai pamažu ima keisti šiuos nusistovėjusius principus.

Priešingai nei kitos Vakarų valstybės, skandinavų šalys ypač daug dėmesio skiria kovai su socialine nelygybe. Vargingesnius gyventojus valstybė aprūpina pastoge, teikia jiems išmokas, palengvina mokesčių naštą. Turtingiesiems, priešingai, tenka daugiau prisidėti prie biudžeto. Paprastai tariant, skandinavai vadovaujasi socializmo principu – kiekvienam pagal poreikius, iš kiekvieno pagal galimybes.

Tačiau tokia valstybės politika vis labiau tuština turtingesnių gyventojų kišenes. Dėl globalizacijos ir ekonomikos bangavimų vis daugiau šiauriečių tampa valstybės išlaikytiniais. Labiau pasiturintys skandinavai daugiau nebepatenkinti ilgamete tvarka ir reikalauja pokyčių.

Vis daugiau žmonių, apsilankiusų šiose šalyse, nustemba: pasirodo, skandinavų socialinės gerovės stebuklas pamažu nyksta. Skurdesniuose priemiesčiuose vyksta riaušės, miestuose vėluoja traukiniai. Vėžiu sergantys pacientai čia, kaip ir bet kur kitur, laukia ilgose eilėse, kad galėtų gauti gydymą. Valstybėms trūksta lėšų pasotinti neproporcingai išaugusį visuomenės apetitą.

Reformų keliu

Pirmieji reformų link pasuko švedai. Dar 2006 metais tuometinis Švedijos ministras pirmininkas, konservatorius Fredrikas Reinfeldtas ėmėsi reformų. Jo vyriausybė sumažino mokesčius, sugriežtino pašalpų bedarbiams skyrimo tvarką.

Šiandien pajamų mokesčiai Švedijoje yra mažesni nei Prancūzijoje, Belgijoje ar Danijoje. Čia labai sumažėjo biudžeto išlaidos socialinei apsaugai.

Skandinaviškąjį socializmą šlovinę užsieniečiai skėsčioja rankomis. Vieni kritiškai vertina Švedijos reformas, kitų nuomone, tai visiškai natūralu, nes keičiantis visuomenės poreikiams kinta ir socialinė valstybės santvarka.

Apklausos rodo, kad patys švedai palaiko pajamų mokesčio mažinimo politiką. Dauguma šalies gyventojų pasitiki ministrės pirmininkės Ernos Solberg vyriausybe. Geležine Erna tituluojama politikė žada, kad gerovės modelis Švedijoje išliks ir naujoji santvarka bus ne mažiau sėkminga.

Skandinavų reformas palaikantys Vakarų kapitalistai įsitikinę, kad jos padės šiauriečiams atgaivinti užšalusį viešojo sektoriaus variklį. “The Economist” šiauriečių mokesčių pertvarkymą jau dabar vadina “naujuoju skandinavų supermodeliu”.

“Vargšė Karina”

Danijos gyventojai taip pat nebuvo patenkinti senąja tvarka. Danams tenkanti mokesčių našta – didžiausia pasaulyje. 2011 metais vienos danų televizijos reporteriai žiūrovams pateikė reportažą apie sunkiai šalyje gyvenančių žmonių bėdas. Paaiškėjo, kad laidos herojė bedarbė Karina per mėnesį gaudavo “vos” 15,8 tūkst. kronų (7,3 tūkst. litų) pašalpą. “Vargšės Karinos” reiškinio supykdyti danai pareikalavo reformuoti šalies socialinės apsaugos sistemą.

Tais pačiais 2011 metais parlamento rinkimus Danijoje laimėjo socialdemokratai. Niekas nesitikėjo, kad naujoji premjerė Helle Thorning-Schmidt pakeis nusistovėjusią mokesčių sistemą. Už meilę prabangiems drabužiams Gucci Helle praminta premjerė nustebino daugelį. Jos valdoma vyriausybė pakėlė pensinio amžiaus ribą, bedarbio pašalpos gavimo trukmę sutrumpino perpus - nuo 4 iki 2 metų.

Tačiau čia, priešingai nei Švedijoje, reformos nebuvo sutiktos palankiai. Praėjusiais metais nusivylę protestuotojai apmėtė politikę pomidorais. Net kai kuriems socialdemokratų stovyklos nariams atrodė, kad jų lyderė kiek perlenkė lazdą. Vis dėlto vyriausybė savo politikos keisti nežada.

Keliai išsiskiria

Veikiausiai Suomija seks Švedijos ir Danijos pėdomis. Šaliai skaudžiai atsiliepė dviejų pagrindinių biudžeto maitintojų – medienos pramonės ir informacinių technologijų rinkų nuosmukis. Nesugebėdama išlaikyti senojo gerovės modelio, Suomijos vyriausybė planuoja reformas. Kalbama ir apie pensinio amžiaus didinimą, ir apie pašalpų bedarbiams mažinimą, ir apie geresnes jaunimo įsidarbinimo galimybes.

Vieninteliai norvegai artimiausiu metu nesiruošia nieko keisti. Dėl gausių naftos išteklių, ši Šiaurės valstybė neturi jokių finansinių sunkumų. Norvegija turi didžiausią pasaulyje nepriklausomą gerovės fondą, generuojantį trilijonus kronų. Šaliai nėra jokio reikalo atsisakyti laiko patikrinto senojo skandinaviško modelio.

news.yahoo.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"