TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujas ES planas, kaip gelbėti Žemę

2014 10 25 6:00
ES lyderiai - kadanciją baigiančios Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (kairėje), naujasis jos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel) džiūgavo dėl naujo kovos su klimato kaita plano. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai vėlų penktadienio vakarą Briuselyje suderino kovos su klimato kaita planą. Valstybės narės sutarė stengtis, kad jame numatyti tikslai būtų pasiekti iki 2030 metų.

Dokumente numatyta iki 2030-ųjų bent 40 proc. (palyginti su 1990 metais) sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. ES lyderiai taip pat sutarė siekti, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 27 proc. suvartojamo jos kiekio, ir nustatė energijos taupymo rodiklius. Kitų metų lapkritį ir gruodį Paryžiuje vyks pasaulio viršūnių susitikimas, kuriame, viliamasi, bus patvirtintas naujas kovos su klimato kaita susitarimų, kurie galioja iki 2020-ųjų, etapas.

Minėtas susitarimas taip pat skatina energetikos sanglaudą tarp ES šalių: valstybėms narėms leidžiama eksportuoti iki 15 proc. savo pagaminamos energijos, jeigu šalyje susidarys jos perteklius, taip pat importuoti iki 15 proc., jeigu jos pristigtų.

ES lyderiai socialiniuose tinkluose džiūgavo dėl šio savo pasiekimo, tačiau aplinkosaugos organizacijos skundėsi, kad sutartyje numatyti tikslai nėra pakankamai ambicingi ir pasaulinio klimato atšilimo nesustabdys. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi humanitarinės pagalbos organizacija „Oxfam“ ragino siekti, kad išmetamas aplinkai kenksmingų dujų kiekis sumažėtų 55 proc., energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis padidėtų iki 45 proc., o suvartojamos energijos būtų sutaupyta 40 proc. vietoj patvirtintų 27 procentų.

Europos lyderiai diskutavo iki išnaktų: „žalesnių“ turtingų šalių lyderiai ginčijosi su vadovais skurdesnių valstybių, kurios yra priklausomos nuo iškastinio kuro arba Rusijos tiekimų gamtinių dujų.

Lenkija, kurios energetika beveik visiškai priklauso nuo akmens anglių, anksčiau yra grasinusi priešinti šiai sutarčiai. Lenkai bijojo, kad susitarimo uždavinių įgyvendinimas jiems atsieis pernelyg brangiai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, stengdamiesi pakeisti Lenkijos premjerės Ewos Kopacz nuomonę šiuo klausimu, Briuselyje surengė neoficialias trišales derybas.

Per susitikimą Briuselyje ES taip pat paskyrė Kipro atstovą Christą Stilianidį Bendrijos kovos su Ebolos karštligės epidemija koordinatoriumi. Vakarų Afrikoje jau mirė beveik 5 tūkst. šiuo virusu užsikrėtusių žmonių. Ch. Stilianidis naujos sudėties Europos Komisijoje taps už humanitarinę pagalbą atsakingu komisaru.

Lyderiai vakar aptarė ir Ukrainos konfliktą, tačiau į tai pernelyg nesigilino. Pranešama, kad Bendrijos ataskaita apie paliaubas tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų sukilėlių bus paskelbta ne anksčiau negu ateinantį antradienį.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"