TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujas kultūrų karas

2011 05 13 0:00
Taip vaizdžiai iliustruotas Europos ir Amerikos vartojimo skirtumas.
LŽ archyvo iliustracija

Davidas Brooksas dienraštyje "The New York Times" paskelbė straipsnį apie tai, kur veda pakitusios vertybės. Jis galėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

Prieš kelis šimtmečius istorikai pateikė klasikinę teoriją, aiškinančią tautų iškilimo ir nuosmukio priežastis. Joje teigiama, kad didžiosios nacijos pradeda plėtotis energingai ir ryžtingai, nes ryžtas ir energija joms padeda užsitikrinti gerovę ir galią. Gerovė bei galia sukrauna turtus ir garantuoja prabangą. Turtai bei prabanga veda į nuosmukį ir korupciją. Antrasis JAV prezidentas Johnas Adamsas viename savo laiške įspėjo trečiąjį prezidentą Thomą Jeffersoną apie šalyje užsimezgančią korupciją: "Žmogaus prigimtis nepakenčia klestėjimo."

Nepaisant ypatingos gerovės, JAV dar sekasi išsilaikyti, nors jau 1740 metais Amerikos gyvenimo standartai pranoko Europos. Turtai ilgai nestūmė JAV į piktnaudžiavimą ir nuosmukį. Taip buvo, nes tikros ekonominės vertybės visada atsvėrė garsųjį amerikiečių materializmą. Pirmieji kolonistai tikėjo kalvinistų propaguojamo susilaikymo būtinybe. Pionieriai savanoriškai rinkosi sunkius išmėginimus keliaudami į Vakarus. Imigrantai sunkiai dirbo ir visko atsisakydavo dėl savo vaikų. Valdžia buvo silpna ir nesaugojo žmonių nuo jų veiklos padarinių, todėl stiprėjo drausmė ir vyravo susilaikymas.

Nykstant ekonominėms vertybėms, valdžia vis vien stengėsi išlaikyti pusiausvyrą. Pasibaigus Aukso amžiui, Theodore'as Rooseveltas ėmė griežtai kovoti su finansiniu nuolaidžiavimu silpnybėms. Protestantizmas turėjo daug trūkumų, bet nebuvo dekadentiškas. Senieji baltaodžiai anglosaksų protestantai, liūdnai pagarsėję paprastumu, siuntė savo vaikus į spartietiškus internatus ir reikalavo gyventi saikingai.

Tačiau pastaruoju metu Jungtinių Valstijų ekonominės vertybės ėmė menkti. Irimo požymių radosi tada, kai šalies kultūros saugotojai kovojo su maldomis mokyklose, ginčijosi dėl lytinių santykių ir bažnyčios atskyrimo nuo valstybės.

Kad vertybės pakito, įrodymų pakanka. Jau visos valstijos remia loterijas - lošimą. Tam pritaria ir vyriausybė, nors dėl to labiausiai nukenčia vargšai. Vadovai ir rizikos draudimo fondai pradėjo girtis kompensacijų paketais, nors vos prieš kelis dešimtmečius tai būtų laikoma gėdingu dalyku. Kinų restoranai ėmė siūlyti milžiniškas porcijas, o tai ankstesnei kartai būtų buvę socialiai nepriimtina.

Kiti požymiai ryškesni. Brukingso instituto ekspertas Williamsas Galstonas pastebėjo, kad 1950-1980 metais asmeninis vartojimas smarkiai nekito ir sudarė apie 62 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau per kitus tris dešimtmečius jis stipriai augo ir 2008-aisiais jau sudarė 70 proc. BVP.

Per šį laiką didėjo ir skola. 1960 metais amerikiečių skola siekė apie 55 proc. krašto pajamų, o 2007-aisiais - jau 133 procentus. Pastaraisiais mėnesiais skola pradėjo mažėti, bet tai nerodo, kad amerikiečiai vėl ėmė laikytis susilaikymo standarto. Šalis smarkiai prasiskolinusi. Iki 2019 metų valstybės skola pasieks 83 proc. BVP, tad vien skolos palūkanoms reikės 803 mlrd. dolerių. Šie skaičiai - išorinis vertybių pokyčių požymis. Padėčiai pakeisti reiks moralinių ir kultūrinių veiksmų.

Dabartinę kultūros politiką kuria senas kultūrų karas. Jis supriešino pasauliečius liberalus ir religinius konservatorius. Bet ekonominės moralės poslinkis verčia nerimauti tiek demokratus, tiek respublikonus. Jei reikės imtis priemonių ekonominėms vertybėms atkurti, jos turės būti taikomos visai sistemai, kad Jungtinių Valstijų ekonomikoje dominuotų gamyba, o ne vartotojimas. Tai padės grįžti prie finansinio santūrumo visais lygmenimis.

Gali prireikti susiremti su vadinamuoju lobistų, pradedant Amerikos pensininkų asociacija ir baigiant žemės ūkio bendrovėmis, etosu - teisėtu visuotiniu įsitikinimu, kad visi turi teisę gauti reikiamų asignavimų, nesvarbu, kokios valstybės išlaidos. Gali tekti susiremti ir su savo silpnybėms pasiduodančia visuomene, reikalaujančia mažų mokesčių ir didelių išlaidų.

Kryžiaus žygio už ekonominį santūrumą dalyviai turės pertvarkyti esamus aljansus ir imtis priemonių, kurios šiuo metu laikomos politiškai neįmanomomis, pavyzdžiui, įvesti energijos mokesčius energiją ir sumažinti išlaidas. Bet kaip tik tokio moralinio atgimimo reikia Amerikai.

 

Vertė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"