TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujas lyderis ves Kataloniją į nepriklausomybę

2016 01 12 6:00
Arturas Masas (dešinėje) rado sau įpėdinį Carlesą Puigdemont'ą ir išgelbėjo Kataloniją nuo dar vienų rinkimų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujasis Katalonijos prezidentas pasiryžęs per 18 mėnesių paversti šį Ispanijos regioną nepriklausoma valstybe. Madridas į jokias kalbas apie galimą Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos neina.

Ispanijos turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono lyderiu sekmadienį buvo išrinktas aršus regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkas, kuriam kelią į šį postą atvėrė paskutinę minutę pademonstruota separatistų sparno vienybė.

Carleso Puigdemont'o išrinkimas Katalonijos lyderiu turėtų suteikti naują postūmį atsiskyrimo šalininkų judėjimui po ne vieną mėnesį vykusių vidaus rietenų.

Madridas nepripažįsta apsisprendimo teisės

C. Puigdemont'o paskyrimas likus kelioms valandoms iki galutinio termino, po kurio regione būtų tekę šaukti pirmalaikius rinkimus, iš karto sulaukė Ispanijos premjero Mariano Rajoy kritikos. „Vyriausybė neleis jokių aktų, kurie pakenktų Ispanijos vienybei ir suverenitetui“, – Madride įspėjo premjeras, kurio kalbą transliavo televizija.

M. Rajoy tai pareiškė netrukus, kai Katalonijos separatistų politinei partijai, laimėjusiai rugsėjį vykusius regiono parlamento rinkimus, savaitgalį galiausiai pavyko pasiekti susitarimą dėl to, kas turėtų vadovauti naujai vietos vyriausybei.

Pagrindinė kliūtis buvo darbą baigiantis regiono lyderis Arturas Masas. Jo perrinkimui griežtai nepritarė mažesnė separatistų partija – kraštutinių kairiųjų „Liaudies vienybės kandidatūra“, nepatenkinta jo pastaraisiais metais vykdyta taupymo politika ir jo partijos sąsajomis su korupcijos skandalais.

A. Masas žengė netikėtą žingsnį paskelbdamas, jog nesieks perrinkimo, ir savo įpėdiniu pasiūlė palyginti mažai žinomą politiką C. Puigdemont'ą. Tokiu būdu jis išgelbėjo Kataloniją nuo pirmalaikių rinkimų, kurie būtų buvę jau ketvirtieji šiame regione nuo 2010-ųjų. Už naująjį lyderį balsavo 70, prieš buvo 63, o du parlamentarai susilaikė.

Dabar Cheronos (Žironos) miesto meras 53 metų C. Puigdemont'as, kilęs iš aršių Katalonijos nepriklausomybės šalininkų šeimos, turės sudaryti savo kabinetą. „Turime... pradėti procesą, kad būtų sukurta nepriklausoma Katalonijos valstybė“, – pareiškė jis prieš balsavimą dėl jo paskyrimo regiono parlamente.

Pagal separatistų programą per pusantrų metų Katalonijos valdžia turi patvirtinti savo Konstituciją ir pradėti kurti nepriklausomai valstybei būtinas institucijas, tokias kaip armija, centrinis bankas ir teisinė sistema.

„Okupantai bus išvaryti“

Kepėjo sūnus ir buvęs žurnalistas C. Puigdemont'as niekuomet neslėpė savo separatistinių pažiūrų, nors tuo laikotarpiu, kai 1980 metais tapo A. Maso Katalonijos demokratinės sanglaudos partijos nariu, šios partijos tikslas buvo tik didesnė regiono autonomija, apie atsiskyrimą nuo Ispanijos nė nebuvo kalbų. „Kandidatas kitas, bet programa ta pati“, – pareiškė C. Puigdemont'as parlamentui, šitaip patikindamas, kad laikysis separatistinės A. Maso darbotvarkės. Jis griežtai kritikavo centrinės valdžios Madride tiek ekonominę, tiek politinę poziciją regiono atžvilgiu. 2013 metais vienoje kalboje C. Puigdemont'as, perfrazuodamas Katalonijos žurnalisto, kurį per Ispanijos pilietinį karą nužudė generolo Francisco Franco baudžiamasis būrys, žodžius sakė: „Okupantai bus išvaryti iš Katalonijos.“

Separatistinės nuotaikos Katalonijoje, sukuriančioje ketvirtadalį viso Ispanijos eksporto, sustiprėjo per penkerius A. Maso vadovavimo metus dėl ekonomikos krizės Europoje ir Ispanijos teismo sprendimo, žabojančio Katalonijos autonomiją. 2014 metais Katalonijos separatistų surengtas balsavimas, kurį centrinė valdžia laiko neteisėtu, parodė, kad 80 proc. iš 7,5 mln. regiono gyventojų nori daugiau autonomijos nuo Madrido, 50 proc. jų pasisako už visišką nepriklausomybę. Vyriausybė padidino Ispanijos Konstitucinio Teismo galias bausti arba suspenduoti pareigūnus, nesilaikančius įstatymo, o premjeras M. Rajoy pažadėjo, kad vyriausybė nedvejodama pasinaudos savo galiomis sutrukdyti separatistams.

M. Rajoy konservatoriai laimėjo visuotinius rinkimus gruodžio 20 dieną, bet prarado daugumą parlamente. Naujos ir mažesnės partijos iškovojo 137 mandatus 350 vietų Ispanijos parlamente, ir tai trukdo M. Rajoy Liaudies partijai arba jos ilgamečiams varžovams socialistams suburti daugumą. Vienas Liaudies partijos lyderių neseniai ragino socialistus leisti M. Rajoy sudaryti vyriausybę, „kad būtų apginta Ispanijos vienybė“. Socialistai irgi kritikuoja Katalonijos separatistinį kursą, bet spyriojasi paremti M. Rajoy. Savo ruožtu C. Puigdemont'as po rinkimų pareiškė, jog valdžios vakuumas Ispanijoje suteikia Katalonijos separatistams galimybę, kuria jie turėtų pasinaudoti.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"