TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujas Prancūzijos prezidentas – griežtas ir ryžtingas

2007 05 08 0:00

Iškovoti pergalę N.Sarkozy padėjo valios jėga, ambicingumas ir tvirtas įsitikinimas, kad tik jo dešiniosios pakraipos reformų programa gali padėti Prancūzijai atsitiesti po ne vieną dešimtmetį trukusio nuosmukio. Valdančiosios partijos lyderis metodiškai įveikė virtinę kliūčių kelyje į valdžią, kaskart pasitelkdamas neišsenkančią energiją ir ryžtą, padėjusius atkakliai siekti savo tikslo tapti Eliziejaus laukų šeimininku.

N.Sarkozy politinių ambicijų ištakų reikėtų ieškoti jo paauglystėje. Vengrų imigranto ir prancūzės, kurios tėvas buvo Graikijos žydas, šeimoje gimęs Nicola užaugo turtingame Paryžiaus priemiestyje Neji prie Senos, 1983-2002 metais buvo jo meru. Žurnalistams N.Sarkozy yra pasakojęs, kad tėvas paliko šeimą, kai jam tebuvo ketveri, ir jis ilgai dėl to jautė nepilnavertiškumą bei nuolatinį poreikį įrodinėti kitiems, kad yra šio to vertas.

Jaunystėje N.Sarkozy nesižavėjo tuo metu tarp jaunimo itin madingoms kairiosioms nuotaikoms, paplitusioms po 1968 metų gegužės studentų sukilimo, kurį jis ne kartą griežtai kritikavo per rinkimų kampaniją. Jis prisijungė prie sparčiai kylančios dešiniųjų golistų žvaigždės, būsimo prezidento Jacques'o Chiraco.

N.Sarkozy studijavo teisę, dirbo advokatu, tačiau nesimokė Prancūzijos politikos ir verslo elito kalve vadinamoje Valstybės administravimo mokykloje (ENA). N.Sarkozy mėgsta pabrėžti, kad, kitaip nei varžovė S.Royal, jis nepriklauso šiam elitui ir politines aukštumas pasiekė tik savo pastangų dėka. Visos šalies dėmesio N.Sarkozy sulaukė per įkaitų dramą Neji vaikų darželyje 1993 metais. Tuomet jis buvo rajono meras ir asmeniškai vedė derybas su sprogmenimis ginkluotu vaikų pagrobėju.

Pastaruosius penkerius metus N.Sarkozy dominavo Prancūzijos vidaus politikoje, vadovavo Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms. Neišsenkanti energija ir itin griežta kalbėjimo maniera padėjo jam pelnyti žmonių simpatijas, tačiau ir pakurstė būgštavimus, kad jis perdėm autoritarinė asmenybė, o tapęs prezidentu suskaldys, o ne suvienys šalį. Kairieji pliekė jį kaip "brutalų" ir "pavojingą" lyderį, neatsakingai flirtuojantį su kraštutinių dešiniųjų lyderio Jeano Marie Le Peno idėjomis. N.Sarkozy griežtai atmetė kaltinimus rasizmu pareiškęs, kad jo konstruktyvių veiksmų politika ir darbo rinkos reforma geriausiai pagelbės skurstantiems Prancūzijos gyventojams.

Per rinkimų kampaniją jam pavyko likviduoti J.M.Le Peno grėsmę neatstūmus kraštutinių dešiniųjų rinkėjų ir sutelkti J.Chiraco lojalistus, radikalius laisvos rinkos liberalus ir centristus, pasisakančius už gerovės valstybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"