TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujas taupymo amžius

2010 05 18 0:00
Euro zonos narės valiutą bandys gelbėti taupydamos, o ES - keisdama taisykles.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nepaisydamas įsiūčio protrūkių ir neigimo, į Europą atkeliavo naujas taupymo amžius. Euro zonos valstybės imasi dar neregėto išlaidų mažinimo, o Briuselyje pasigirsta kalbų apie kietesnę šalių biudžeto kontrolę.

Britų dienraštis "The Financial Times" nerimauja, kad protesto bangos, kilusios Graikijoje, gali atsiristi ir į kitus ekonominio sunkmečio prigriebtus kraštus. Žmones ištikęs šokas labiausiai regimas tose valstybėse, kurios per kelis dešimtmečius nepertraukiamo augimo iš skurdžių tapo pasiturinčiomis, kur narystė Europos Sąjungoje (ES) visuomet nešė materialinę naudą be jokių pastangų.

"Sunku patikėti dviem dalykais: kad mane gali atleisti ir kad aš turėsiu dirbti iki 65 metų, kad gaučiau pensiją", - sako Janis Adamopulus, apsaugininkas vienoje iš valstybės kontroliuojamų graikų korporacijų. Kitas graikas, Fotis Magriotis, savarankiškai dirbantis inžinierius, parduoda savo galingą sportinį automobilį - esą darbą sunku rasti, o degalai dėl taikomų akcizų pabrango dvigubai. "Kito kelio sumažinti išlaidas nėra", - sako jis.

Tokie pareiškimai Šiaurės Europos gyventojams kelia šypseną: čia darbuotoją visuomet buvo lengva atleisti, į pensiją jis keliauja 65, žmonės seniai suprato mažų automobilių naudą, o aukštos benzino kainos tapo įprastu dalyku.

Visos euro zonos šalys griebiasi vienokių ar kitokių taupymo priemonių. Per 3 ar 4 metus visos šalys turi pasiekti ne didesnį biudžeto deficitą nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dar išlieka pavojus, kad šių priemonių Europa ėmėsi per vėlai. Pirmieji atsigavimo daigai gali jų nepakelti ir žemynas vėl nusiris į ekonomikos bedugnę.

Mažina, karpo, įšaldo...

Pirmą kartą nuo to laiko, kai į Graikiją pradėjo laisvai lietis ES pinigai, šalies gyvenimo lygis smunka: šiais metais BVP sumažės 4 proc., o 2011 metais - 2,6 procento. Socialistų vyriausybė dar kartą sumažino valstybės tarnautojų atlyginimus, apkarpė pensijas ir ketina mažinti darbo vietų skaičių valstybinėse įmonėse. Panašių priemonių griebėsi ir socialistų valdžia Ispanijoje. Siekiant suvaldyti biudžeto deficitą valstybės tarnautojų atlyginimai mažės 5 procentais. Prancūzijoje gali prasiveržti gyventojų pyktis, nes vyriausybė valdžios išlaidas įšaldė 3 metams.

Airijoje biudžeto apkarpymas ima atsiliepti paprastiems žmonėms. "Šiuo metu 14 batų porų taisau išsimokėtinai, žmonėms galės susimokėti mėnesio pabaigoje, kai gaus atlyginimą", - pasakoja netoli vyriausybės rūmų Dubline įsikūręs batsiuvys Johnas Myley'us. Jungtinėje Karalystėje net ir nežymus 500 mln. svarų vertės universitetų išlaidų mažinimas susilaukė protestų. Dabar, konservatoriams paskelbus naujus taupymo valstybinėse institucijose planus, protestų gali padaugėti.

Portugalai kenčia tyliai. Konservatyvūs gyventojai į valstybės diržų veržimosi programą atsako taupymu ir bandymu išsaugoti darbo vietą. Kaip ir per ankstesnius ekonomikos nuosmukius, kai tūkstančiai dirbo be užmokesčio, taip ir dabar portugalai pasiryžę atsistoti ant kojų, o ne maištauti. Auga namų ūkių santaupos, o nesugebančiųjų grąžinti paskolos skaičius išlieka mažas. Tačiau šalies laukia dar mažiausiai 4 metai gyvenimo susispaudus.

Vokiečiai apskritai mąsto racionaliai ir nelinkę kentėti. Per rinkimus prieš dešimt dienų dauguma Šiaurės Reino-Vestfalijos regiono gyventojų pareiškė, kad mieliau mokėtų daugiau mokesčių, nei stebėtų, kaip jų rajone uždaromas baseinas ar vaikų darželis. "Vokiečiams stabilumas ir taupumas arčiau širdies nei deficitinės išlaidos. Tai - kolektyvinės atminties dalis, susijusios su hiperinfliacija, kuri 1920-aisiais sunaikino visas protėvių santaupas", - aiškino Mainco universiteto politikos mokslų profesorius Jurgenas Falteris.

Permainų dvelksmas

ES institucijos bando nelikti nuošalyje. Europos Komisija (EK) pristatė griežtesnes taisykles. ES valstybės galėtų vertinti viena kitos metinius biudžetus dar prieš tvirtinant juos nacionaliniuose parlamentuose. Euro zonos narė privalėtų suteikti kuo tikslesnes ekonomikos augimo, infliacijos ir palūkanų normų prognozes. Vyriausybės būtų įpareigotos mažinti savo skolas. Anot EK nario, atsakingo už ekonomiką ir pinigų reikalus, Olli Rehno, prieš gerą dešimtmetį priimtas stabilumo paktas neatitinka dabarties realijų: "Prižiūrėtojams trūko dantų."

Tačiau į pasiūlymą šalys reagavo skeptiškai. Britų žurnalas "The Economist" konstatavo, kad taip ES galėtų labiau kištis į narių politiką: "Purvinam politiniam mūšiui, kaip valdyti Europą, scena paruošta." Prancūzų dienraščio "Le Monde" nuomone, šis EK pasiūlymas tik dar kartą atskleidė nedemokratinę ES prigimtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"