TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujas veidas, senos bėdos

2012 07 02 6:39

Jau šiandien daugmaž turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Meksikos prezidentu. Jungtinės Valstijos nerimauja, kad narkotikų baronų karų nualintas kraštas, siekdamas senojo režimo sugrįžimo, vėl renkasi ateitį, pažymėtą pavojais ir klastomis.

Vakar Meksikoje aštuntą ryto vietos laiku ir trečią po pietų Lietuvos laiku atsidarė balsavimo apylinkės. Savo nuomonę dėl naujojo krašto prezidento galėjo pareikšti 80 mln. rinkėjų. 

Prezidentinių rinkimų lyderis, 45-erių Institucinės revoliucinės partijos narys Enrique Pena Nieto turbūt niekada neatsikratys muilo operų herojaus etiketės. Ir ne tik dėl to, kad jo antroji žmona Angelica Rivera visiems Meksikoje žinoma tiesiog Žuvėdros - "La Gaviota" - vardu pagal heroję, kurią kažkada suvaidino šimtaserijinėje dramoje "Tikroji meilė" ("Destilando Amor"). Rimčiausias kandidatas į Meksikos prezidentus nekalba angliškai ir yra beveik nekeliavęs. Praėjusį gruodį per knygų mugę jam sunkiai pavyko išvardyti tris skaitytas knygas. Galiausiai išstenėjo dvi: Bibliją ir vieną iš britų bestselerių autoriaus Jeffrey Archerio diletantiškų knygų.

Jo partija Meksiką valdė 70 metų, o valdžią prarado 2000-aisiais. Nuo tada šalį 12 metų vairavo konservatorių Nacionalinio veiksmo partija su Felipe Calderonu priešakyje. Pasauliui atrodė, kad Meksika pagaliau atsikratė autokratiško Institucinės revoliucinės partijos jungo ir pasirinko demokratinį kelią.

Tačiau abu konservatorių prezidentai - Vicente Foxas ir F.Calderonas - turėjo nuolat kovoti su priešiškai nusiteikusia opozicine dauguma parlamente. Jie taip ir nesugebėjo (ar nenorėjo) rasti sąjungininkų pertvarkant ekonomiką, naikinant monopolijas (pvz., energetikos sektoriuje) ir oligopolijas (telekomo, televizijos, alaus ir cemento pramonėse).

Apklausos rodo, kad buvę valdantieji - tik per plauką nuo sugrįžimo. Konservatorių kandidatė Josefina Vazquez Mota, kuri tikėjosi tapti pirmąja Meksikos prezidente moterimi, per apklausas lieka trečiojoje vietoje. Net artimiausias E.Pena Nieto varžovas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras vargiai turėtų pavyti įsivažiavusius "institucinius revoliucionierius".

Kad ir kas laimėtų, labiausiai nerimaujama, kaip naujasis Meksikos prezidentas kovos su narkotikų mafija. 2006 metais atėjęs į postą F.Calderonas pradėjo kruviną karą su narkotikų baronais, į gatves padėti neefektyviai ir korumpuotai federalinei policijai išsiuntė kariuomenę.

Tačiau žiaurūs mūšiai nenurimo, per šiuos kelerius metus jau 50 tūkst. žmonių padėjo galvas, o meksikiečiai jaučiasi pavargę nuo kraujo liejimo. Smurtas ir grobimai nuo pasienio su JAV ir Sinaloa valstijos išplito į kažkada saugų Monterėjų ir didžiuosius miestus - Akapulką, Durango, Gvadalacharą. Meksikos nusikalstamos grupuotės išplėtė savo veiksmų lauką iki lupikavimo, grobimų, apiplėšimų, prekybos žmonėmis. Žiniasklaida mirgėte mirga nuotraukomis su lavonais be galvų, išpurtusiais veidais, nukapotomis rankomis ir kojomis, kūnais ant tiltų. Meksikos narkotikų kartelių kontrabanda siekia 70 mlrd. dolerių apyvartą per metus.

Blogiausias šio karo su narkotikų kontrabanda padarinys - žmonės nebesijaučia saugūs. Nors nė vienas iš kandidatų nežada atitraukti kariuomenės iš gatvių, beveik visi pasisako už nuosaikesnį kovos būdą. Kampanijos metu E.Pena Nieto teigė besirinksiantis derybų būdą (beje, dauguma institucinių revoliucionierių prezidentų buvo apkaltinti sudarę slaptus sandėrius su narkotikų kartelių vadeivomis). "Nenorime sumenkinti kartelių vadukų medžioklės svarbos, bet dabar svarbiausia atgauti gatvių kontrolę. F.Calderono strategija nesuveikė. Kai nukerti kelias galvas, staiga kaip hidrai atauga dar septynios naujos", - sakė jis.

Naujasis Meksikos prezidentas į oficialią savo rezidenciją įžengs tik gruodžio pirmąją. Penkių mėnesių valdžios perdavimo procesas žada būti įtemptas. Šalies gyventojams didelį nerimą kelia ir ekonominiai rūpesčiai. Nors nedarbas siekia vos 4,5 proc., trečdalis meksikiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o skirtumai tarp turtingųjų ir skurdžių išlieka milžiniški. Visi kandidatai norėtų mažiau mokesčių, daugiau konkurencijos privačiame sektoriuje, stipresnės nacionalinės politikos ir naujo mokytojų įvertinimo. Meksikos institucinė revoliucinė partija ir Nacionalinio judėjimo partija trokšta lankstesnės darbo rinkos ir atviro energetikos sektoriaus. "Gali būti, kad pagaliau gims naujas naujas nacionalinis susitarimas, kuris absoliučiai skirsis nuo revoliucinio nacionalizmo", - apibendrino istorikas Hectoras Aguilaras Caminas.

CNN, "The Independent", "The Economist", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"