TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujasis NATO vadovas yra patyręs Rusijos reikaluose

2014 09 30 16:30
J. Stoltenbergas AFP/Scanpix nuotrauka

Norvegas Jensas Stoltenbergas į savo naująjį NATO vadovo postą atsineša glaudžių ryšių su Rusija patyrimą, kuris potencialiai gali būti strategiškas svarus tvyrant didžiausiai nuo Šaltojo karo laikų įtampai tarp Vakarų ir Kremliaus.

Buvęs Norvegijos premjeras – pirmasis NATO generalinis sekretorius iš šalies, turinčios bendrą sieną su Rusija, – garsėja savo gerais santykiais su rusų prezidentu Vladimiru Putinu ir premjeru Dmitrijumi Medvedevu.

Per jo valdymo dešimtmetį abi šalys pasirašė svarbius susitarimus dėl jų sienos Barenco jūroje nužymėjimo ir dėl vizų režimo lengvatų pasienio gyventojams.

Buvęs Darbo partijos lyderis J.Stoltenbergas, kuris pagal išsilavinimą yra ekonomistas, niekada nerodė kokio nors ypatingo susidomėjimo gynybos ar saugumo klausimais.

Tačiau drauge su savo patirtimi jis užmezgė stiprų tarptautinių ryšių tinklą ir įgijo ištobulintus tarptautinio derybininko įgūdžius. Abu tie dalykai gali būti labai svarbūs.

55 metų J.Stoltenbergas naująsias pareigas perims trečiadienį, tokiu istorijos metu, kai NATO nesutarimai su Rusija dėl Ukrainos išprovokavo įtampą, neregėtą nuo pat sovietų bloko žlugimo.

„Labai sunku numatyti, kaip jis elgsis šiame poste ryšium su jo gan pozityvia praeitimi dėl Maskvos, – sakė analitikas Vivienas Pertusot Briuselyje įsikūrusiame Prancūzų tarptautinių santykių institute (IFRI). – Jis buvo itin tylus šiuos pastaruosius mėnesius, nuo (to laiko, kai) buvo paskelbta apie jo paskyrimą. Ar jis seks tvirtais (savo pirmtako dano Anderso Fogho) Rasmusseno žingsniais, ar bandys tapti raminančiu tarpininku?“.

Nepaisydamas neramumų keliose Aljansui svarbiose šalyse, tarp jų – Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Afganistane, J.Stoltenbergas buvo nekalbus.

Vienintelė jo užuomina apie jo poziciją buvo norvegų naujienų agentūrai NTB rugsėjo 23 dieną išsakytas jo komentaras, kad dėl Rusijos „tęsti taip, kaip anksčiau, nėra pasirinkimas“.

„Tai Rusija pasirinko agresyvesnę prieigą. Rezultatas yra toks, kad mes negalėjome siekti (įgyvendinti) savo pradinę viltį dėl artimos ir glaudžios partnerystės“, – sakė jis.

Paradoksalu tai, kad naujasis NATO generalinis sekretorius kažkada buvo tvirtas oponentas ir Vakarų kariniam aljansui, ir Europos Sąjungai (ES) – dviem organizacijoms, su kuriomis galiausiai susitaikė.

8-ajame dešimtmetyje, kai buvo ilgaplaukis paauglys, jis svaidė akmenis į JAV ambasadą Osle, taip reikšdamas savo reakciją į Vietnamo karą.

Tačiau 9-ajame dešimtmetyje jo vadovaujamas Norvegijos Darbo partijos jaunimas perėjo nuo šalies pasitraukimo iš NATO rėmimo prie telkimo už Atlanto aljanso reikalą.

Jau būdamas ministras jis 1995 metais dalyvavo dviračių estafetėje „Oslas-Paryžius“, kuria buvo protestuojama prieš Prancūzijos branduolinius bandymus Mururoa atole.

Jo tėvas buvo gynybos, vėliau – užsienio reikalų ministras, o motina – viceministrė. Tokioje politikų šeimoje gimęs J.Stoltenbergas, kuris yra vedęs ir turi du vaikus, didžiausią savo karjeros dalį taip pat skyrė politikai.

1991 metais pradėjęs dirbti parlamente, šis aukštas, mėlynakis karjeros politikas sparčiai kilo hierarchijos laiptais, tapo energetikos, vėliau – finansų ministru, o 2000-aisiais, kitą dieną po savo 41-ojo gimtadienio, tapo jauniausiu šalies premjeru.

Tame poste jis dirbo trumpai, bet 2005-aisiais grįžo į valdžią ir vadovavo vyriausybei iki praėjusių metų spalio.

Jam vadovaujant Norvegija dalyvavo kare Afganistane ir prisidėjo prie smūgių iš oro Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi.

Naftos turtinga Norvegija, kuri tradiciškai laikosi pacifistinės pozicijos, bet palaiko stiprius transatlantinius ryšius, yra viena iš kelių NATO šalių, kurios pastaraisiais metais didino savo biudžetus gynybai, nors dauguma šalių dėl finansinės krizės turėjo jį mažinti.

Būdamas labai populiarus premjero poste savo paties šalyje, J.Stoltenbergas taip pat pelnė tarptautines pagyras, kai paragino siekti „daugiau demokratijos“ ir „daugiau žmoniškumo“ po 2011 metų liepos 22 dienos tragedijos, kai ekstremistas Andersas Behringas Breivikas nužudė 77 žmones.

Jo tarpininkavimo įgūdžiai kai ką paskatino kaltinti jį esant konfliktų priešininku.

Pasak Norvegijos žiniasklaidos, jo kandidatūrą parėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o netrukus tą patį padarė ir JAV prezidentas Barackas Obama.

Daugelis į naująjį NATO vadovą deda daug vilčių. J.Stoltenbergas yra „ramus, moka išklausyti“, sakė vienas Briuselio diplomatas.

„Jis nepalaiko tokios mesianistinės idėjos dėl savo posto, (kokią turėjo) Rasmussenas, kuris ... savo kalbose žodį „laisvė“ galėdavo pasakyti dešimtis kartų“, – pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"