TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujasis Suomijos prezidentas kardinalių permainų nesiims, mano Lietuvos politikai

2012 02 11 11:58

Praėjusį sekmadienį naujuoju Suomijos prezidentu išrinktas išrinktas proeuropietiškas konservatorius Sauli Niinistoe nesiims greitų ir ryžtingų suartėjimo su NATO žingsnių, nors santykiai ir gali tapti šiek tiek glaudesni, mano BNS kalbinti Lietuvos politikai.

"Nesitikiu, kad Suomija su nauju prezidentu artės prie NATO, bet manyčiau, kad santykiai NATO valstybėmis ir NATO kaip organizacija sustiprės. Kadangi prezidentas ką tik išrinktas, anksti būtų kalbėti, kaip jis įgyvendins šią politiką", - BNS sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

"Suomijos ir NATO santykiai nesikeis greitai, tam reikėtų daugiau laiko ir ilgesnės diskusijos pačioje Suomijoje. Jei Suomijos vadovybė kels šitą diskusiją ir sugebės rasti argumentų, rodančių, kad naudinga dabartiniam pasaulyje yra vystyti glaudesnius santykius, aš manau, kad Suomijos visuomenė gali keisti nuomonę", - teigė Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

Parlamentarai  prognozavo, kad Suomijos vadovas kardinaliai nekeis ir nusistovėjusios pragmatiškos linijos santykiuose su Rusija

"Aš manau, kad Suomija vis dėlto nėra linkusi labai dinamiškai pakeisti santykius su Rusija. Manyčiau, suomiai vis dėlto laikysis tradicinės politikos Rusijos atžvilgiu. Bet aš nemanau, kad Rusijai didinant savo karinį aktyvumą Šiaurės Rytuose, turiu omenyje įvairaus pobūdžio aviacijos mokomuosius skrydžius virš Baltijos jūros, kurie prasideda virš Suomijos įlankos, aš manau, Rusijos karinis aktyvumas neliks be Suomijos dėmesio", - kalbėjo A.Anušauskas.

Tačiau jis pabrėžė, kad naujai išrinkto ir kadenciją baigiančio Suomijos vadovės požiūris į Rusiją skiriasi.

"Tie santykiai iš esmės yra nusistovėję, nepriklausomi nuo politinių partijų buvimo valdžioje. Jie vystomi pragmatizmo dvasioje. Tiesa, gali būti, kad šis prezidentas, kuris yra pirmasis konservatorius po 20 metų, gali turėti atskirą liniją dėl žmogaus teisių Rusijoje. Neatmetu galimybės, kad tokie pasisakymai gali būti dažnesni", - sakė P.Auštrevičius.

Dalykiško karjeros politiko S.Niinistoe pergalė Suomijoje užbaigia 30 metų trukusį socialdemokratų prezidentų valdymo etapą.

Kovo mėnesį jis perims įgaliojimus iš populiarios prezidentės Tarjos Halonen, kuri jau dirbo dvi šešerių metų kadencijas ir nebegalėjo siekti perrinkimo.

Tai, kad S.Niinistoe ilgai - nuo 1996 iki 2003 metų - dirbo finansų ministru ir padėjo Suomijai įsivesti eurą, buvo laikoma dideliu jo privalumu per visą rinkimų kampaniją. Šis veiksnys ypač akivaizdus buvo per pirmojo rato kampaniją, kai euro zonos krizė buvo nurodoma kaip pagrindinis rinkėjų susirūpinimą keliantis dalykas.

Suomijos prezidentas ir vyriausybė drauge vykdo Suomijos užsienio politiką, bet spalio mėnesį parlamentas balsavo už tai, kad ES politika būtų perduota vyriausybei, tad dabar premjeras yra pagrindinis šalies atstovas ES reikalams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"