TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nauji iššūkiai NATO - Rytuose ir Pietuose

2015 05 15 6:00
Dėl Rusijos grėsmės saugumo padėčiai Baltijos šalyse pasikeitus, Estijoje buvo surengti didžiausi NATO kariniai mokymai, kuriuose dalyvavo per 13 tūkst. Estijos, Belgijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir JAV karių.   Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė norinčios stiprinti bendradarbiavimą atremiant naujas grėsmes, kylančias dėl kategoriškos Rusijos politikos buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir smurto prie pietinių karinio Aljanso sienų. Tuo metu Baltijos šalys - Lietuva, Latvija ir Estija - ketina prašyti nuolatinio NATO pajėgų buvimo savo teritorijose, kad galėtų duoti deramą atsaką suaktyvėjusiems Rusijos veiksmams jų oro erdvėje ir jūroje.

ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, dalyvaudama NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijos pietiniame Antalijos kurorte, pareiškė, kad abi organizacijos yra skirtingos prigimties, bet susiduria su panašiais iššūkiais ir puoselėja panašias vertybes.

Reaguodama į kritiką, kad Europos Sąjunga delsė imtis veiksmų dėl jos kaimynystėje besivystančių krizių, F. Mogherini sakė, jog „žino, kad mums reikia didinti gebėjimą reaguoti į krizes“. Ji pabrėžė, kad, kitaip negu NATO, „tai nebūtinai reiškia karinį atsaką“. „Bet negalime atmesti karinio aspekto savo darbe“, – aiškino F. Mogherini.

Reikia atremti hibridinio karo grėsmes

Susitikimo Turkijoje, kuris buvo pirmasis nuo 2001 metų ne Briuselyje vykęs tokio pobūdžio renginys, paskutinę dieną NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas susiduria su besiplėtojančiais iššūkiais Rytuose ir Pietuose. „Rytuose kategoriškesnė Rusija naudojo jėgą, kad pakeistų sienas ir įbaugintų kaimynes. Pietuose smurtinis ekstremizmas pasiekė mūsų laikais precedento neturintį lygį“, – tvirtino NATO vadovas, turėdamas omenyje džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ vykdomą smurto kampaniją.

J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad NATO sieks padidinti savo pajėgumus gintis nuo hibridinio karo priemonių, kurias, kaip teigia Aljansas, Rusija naudoja Ukrainoje, derindama klasikinius karybos metodus su neįprastais veiksmais, tokiais kaip kibernetinės atakos ir propaganda. „Stipriname savo gebėjimą

NATO ir Ukrainos bendrame užsienio reikalų ministrų pareiškime po susitikimo Turkijoje reiškiamas susirūpinimas ir dėl Rusijos pareiškimų apie galimybę ateityje aneksuotame Kryme dislokuoti branduolinę ginkluotę. Tai destabilizuotų padėtį. Kovo mėnesį vienas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad Maskva turi teisę Kryme dislokuoti branduolinius ginklus, nors paskui pridūrė, jog tokių planų nėra. NATO ir Ukrainos pareiškime reikalaujama, kad Rusija „liautųsi tyčia destabilizavusi rytų Ukrainą“.

Baltijos šalys prašys nuolatinių bazių

Reaguodami į naują saugumo padėtį regione, Baltijos valstybių vadai oficialiai prašys NATO pajėgų vadovybės Europoje (SACEUR), kad Baltijos šalyse būtų nuolat dislokuotos rotuojamos brigados dydžio NATO pajėgos, kiekvienoje šalyje - po batalioną. NATO brigada siekia nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. karių ir yra sudaryta iš kelių batalionų.

Pastaruoju metu Rusijos klaro lėktuvai nuolat pažeidinėja NATO oro erdvę (šimtai skrydžių užfiksuojama Baltijos šalyse), o Rusijos povandeniniai laivai pastebėti prie Švedijos, Suomijos ir Latvijos krantų.

Per NATO viršūnių susitikimą Velse buvo sutarta pasiųsti į Baltijos regioną pajėgas ir įrangą, bet nesteigti nuolatinių NATO bazių. Manoma, kad nuolatinių bazių Baltijos šalyse ir Lenkijoje klausimas bus sprendžiamas per kitą NATO viršūnių susitikimą, kuris numatytas Varšuvoje 2016 metais. Šiuo klausimu NATO narės susiskaldžiusios. Pavyzdžiui, Vokietija mano, jog tokių bazių atsiradimas prie rytinių Rusijos sienų pažeistų susitarimus su Maskva.

Baltijos šalys tapo NATO narėmis 2004 metais.

Turkija kalba kitu balsu

Pietiniame NATO flange naujų grėsmių akivaizdoje vis didesnę reikšmę įgauna ir NATO narė Turkija, tačiau pastaruoju metu ji vis dažniau taip kalba ir elgiasi, jog verčia susimąstyti, ar jos ir Vakarų sąjungininkių tikslai sutampa. Analitikai teigia, kad Turkijos retorika vis labiau primena neprisijungusios šalies, ir tai verčia NATO jaustis labai nejaukiai.

Ankaros sprendimas įsigyti raketinės gynybos technologijas iš Kinijos, o ne iš NATO geriausiai parodo, kad Turkija laikosi nuošaliau. NATO susirūpinusi, kad kinų raketinio skydo nepavyks integruoti į bendrą NATO gynybinę sistemą. Be to, baiminamasi, kad karinė sutartis su Kinijos bendrove atvers duris NATO šnipinėjimui.

Jei tokia sutartis būtų tik pavienis atvejis, NATO susirūpinimas Turkijos veiksmais būtų kur kas menkesnis. Deja, tai vienas iš visos virtinės Ankaros sprendimų, stumiančių Turkijos Vakarų sąjungininkes į keblią padėtį. Pirmiausia, įtampą kelia skirtingas požiūris į Sirijos pilietinį karą. Tai, kad nebuvo deramos sienų kontrolės, nebaudžiamumo pojūtį ir padėjo iškilti "Islamo valstybės" (IS) ir kitų su "Al-Qaeda" susijusių grupių džihadistams.

Ankara taip pat neleido JAV vadovaujamai koalicijai iš Turkijos teritorijos rengti oro smūgių Sirijoje, nors derybos dėl galimybės JAV nepilotuojamiems lėktuvams naudotis Inčirliko baze, esančia netoli Sirijos sienos, tebevyksta.

Be to, Turkija vis dažniau siejama su teroristų organizacijų finansavimu. Kovos su pinigų plovimu organizacija FATF (Financial Task Force) ne vienus metus ketino įtraukti Ankarą į savo juodąjį sąrašą už tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą. Įtariama, jog kasmet "Hamas" gauna 300 mln. dolerių pagalbą iš Turkijos, nors šie pranešimai neįrodyti. Tačiau netenka ginčytis, jog Turkijoje prieglobstį rado vienas aukščiausių "Hamas" lyderių Salahas Al Arouri , atsakingas už suplanuotą trijų Izraelio paauglių nužudymą 2014 metų birželį.

Be to, Ankara linkusi sudaryti dujų sutartį su Rusija, kuri padėtų Vladimirui Putinui atsverti su Europa prarandamus ryšius.

Visas rinkinys panašių aplinkybių didina nerimą, kad NATO ir Turkijos tikslai gali išsiskirti. Maža to, didėja Turkijos visuomenės priešiškumas NATO. "Pew" apklausa 2014 metų liepą parodė, kad 53 proc. turkų labai nepalankiai vertina NATO, maždaug 17 proc. - nepalankiai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"