TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nauji metai, seni vėjai

2012 01 10 6:00

Vakar Berlyne įvyko pirmasis 2012 metais galingiausios Europoje poros susitikimas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tarėsi, kaip stiprinti finansinę integraciją euro zonoje, o britai patvirtino dar kartą blokuosią finansinių transakcijų mokestį.

Euro krizės valdytojai N.Sarkozy ir A.Merkel Europoje seniai laikomi neišskiriama pora. Vien šį mėnesį jie matysis ne tik Berlyne, bet ir Romoje, Davose bei Briuselyje. Mažosios Europos Sąjungos (ES) narės niekam neberūpi, kai visas bėdas sprendžia Vokietijos ir Prancūzijos tandemas. Nors iš išorės jie atrodo puikiai sutarianti pora, esminiai skirtumai vis dėlto skaldo jų vienybę. Pavyzdžiui, prancūzai tebetiki, kad euro krizę galėtų išspręsti Europos centrinis bankas (ECB). Vokiečiai prieštarauja, kad didesnis ECB vaidmuo paskatintų besaikį išlaidavimą, atvedusį į krizę. Didžiausia ir sveikiausia žemyno ekonomika Vokietija į visą krizę žiūri kiek kitaip, nei jos išsigandę Europos partneriai.

Naujas mokestis

Tačiau ir Vokietija, ir Prancūzija pritaria visuotiniam finansinių transakcijų mokesčiui. "Nelauksime, kol kiti šiam mokesčiui pritars, mes tikime juo", - sakė N.Sarkozy praėjusią savaitę po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Tuo metu britų vyriausybės galva Davidas Cameronas dar kartą patvirtino, kad iš visų jėgų priešinsis tokiam mokesčiui ES lygiu. "Jis kainuos mums darbo vietas, pajamas iš mokesčių ir pakenks visai Europai", - gąsdino D.Cameronas, kuris nenori, kad viename didžiausių finansinių centrų Londone būtų daugiau mokesčių nei reikia. Britai baiminasi, kad įvedus vadinamąjį "Tobino mokestį", pavadintą pagal Nobelio ekonomikos premijos laureatą Jamesą Tobiną, iš sostinės į Kiniją ar Šveicariją ims trauktis didžiausios finansinės įstaigos. Būtent dėl šio mokesčio gruodį D.Cameronas vetavo ES sutarčių keitimą ir pareiškė, kad britai neprisidės prie tarpvyriausybinės sutarties. Šis žingsnis izoliavo Jungtinę Karalystę nuo likusių 26 ES narių, kurios susitarė, kad finansinės disciplinos gali laikytis ir be britų.

Tobino mokesčiui pritaria ir Vokietijos kanclerė A.Merkel, nors pasaulyje didžiausios G20 narės šiuo klausimu neturi bendros nuomonės. ES pirmieji įstatymų projektai dėl mokesčio turėtų būti svarstomi jau vasarį. Paryžius žada būti pirmūnas ir įsivesti jį dar iki prezidentinių rinkimų balandį. Tačiau taip kalba politikai, o prancūziškų finansinių bendrovių atstovai piktinasi, kad vienašališkas mokesčio įvedimas pakenktų krašto ekonomikai, tad reikia bendro susitarimo.

Praėjusį rudenį Europos Komisija paskelbė, kad įsigaliojus finansinių transakcijų mokesčiui metinės pajamos Europoje išaugtų 37 mlrd. eurų, tačiau audito įmonė "Ernst & Young" pateikė visiškai priešingus vertinimus: esą dėl tokio mokesčio ES valstybės netektų 116 mlrd. eurų pajamų.

Krizė niekur nedingo

Tuo metu vakar rytą prieš A.Merkel ir N.Sarkozy susitikimą euro kursas vėl smuko dolerio atžvilgiu. Finansinėms rinkoms nerimą sukėlė ne tik Europos lyderių naujos derybos, bet ir baimė dėl Graikijos nemokumo. Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, Tarptautinis valiutos fondas netiki, kad Atėnai pajėgs apmokėti savo skolas net ir įvykdę užsibrėžtas reformas. Tad graikams liks itin nemalonios išeitys: arba jiems teks dar labiau sumažinti valstybės biudžetą, arba privatūs kreditoriai turės sutikti nurašyti dar daugiau skolų, arba euro zonos narės bus priverstos sukišti dar daugiau grynųjų į bankrutuojančią kaimynę. ES narės vis pikčiau šnairuoja į graikus, o Čekijos centrinio banko vadovas atvirai pareiškė, kad Graikijai teks palikti euro zoną, jei Europos partneriai nesuleis naujos finansinės injekcijos. Anot jo, iki šiol Pietų Europos kraštui skirti pinigai tik padėjo kiek pratempti laiką, kol turtingi graikai savo turtus perkėlė į kitas valstybes.

Krizė ES toli gražu nesibaigia, skirtumai tarp stipriųjų ir silpnųjų Europos ekonomikų nenumaldomai didėja. Nedarbas išlieka didžiule problema, vartojimas smunka, o kai kurios valstybės baiminasi antrojo nuosmukio. Nors Europos kraštai kovoja su biudžeto skylėmis mažindami išlaidas, skolos kaupiasi, o investuotojai net bijo pagalvoti, kas nutiktų, jei tokios didelės ekonomikos kaip Ispanija ar Italija pakliūtų į rimtą padėtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"