TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nauji rūmai, naujos problemos

2009 10 20 0:00
Karalienė Elžbieta II su vyru Philipu atidarė naują Aukščiausiojo Teismo pastatą Londone.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jungtinė Karalystė - šalis, turinti senas demokratijos tradicijas. Tačiau jos teisinėje sistemoje daug painiavos.

Teisinių metų pradžia Jungtinėje Karalystėje tradiciškai pažymima šv. Mišiomis Vestminsterio abatijoje, kai prašoma Dievo pagalbos būsimoms užduotims įvykdyti. Šiemet ši tradicija buvo sulaužyta, nes pirmą kartą vienuolika teisėjų įžengė į renovuotą Midlesekso tarybos pastatą, esantį Londono Parlamento aikštėje, kuriame įsikūręs Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas ir Slaptosios valstybės tarybos Teismo komitetas.

Didžioji Britanija turi naują Aukščiausiąjį Teismą. Kraustytis reikėjo daugiau nei už kelių šimtų metrų. Iki šiol šalies Aukščiausiasis Teismas veikė Lordų rūmuose kaip komitetas. Jo nuosprendžiai buvo pateikiami komiteto ataskaitose kaip votumai ir perduodami Lordų rūmams, kur juos svarstė tik teisės lordai. Neaiški riba tarp šalies Aukščiausiojo Teismo ir Aukštųjų parlamento rūmų senokai glumino ne tik užsieniečius, bet ir pačius britus. Dabar naujojo teismo pirmininkas lordas Philipsas sako: "Tai paskutinis žingsnis panaikinant teisės lordų sąsajas su Lordų rūmų įstatymų leidimo reikalais."

Kiek ironiška, tačiau ši demokratiška valstybė tik dabar nutraukia parlamento ir teismų sistemos ryšius. Teismų nepriklausomybės principas buvo nerašytas įstatymas nuo XVIII amžiaus. Politinis filosofas Ch.Montesquieu itin aiškiai pavaizdavo Didžiosios Britanijos valdžių atskyrimą, bet jis nepastebėjo ir toliau šalies valdžias siejančių ryšių.

Didžioji dalis britų teisininkų dėl to nesijaudina, šią naujovę jie laiko daugiau teisingumo sistemos formos, o ne esmės pokyčiu. Bet viena Aukščiausiojo Teismo suolo vieta liko tuščia, nes jos atsisakė teisės lordas Neubergeris, kuris baiminasi, kad naujojo teismo sukūrimas galėtų paskatinti teisėjus daryti įtaką parlamentui, ko jie niekada nedarė būdami jo nariai.

Jungtinėje Karalystėje, kitaip nei JAV, Aukščiausiasis Teismas negali anuliuoti įstatymų paskelbdamas juos nekonstituciniais, nes pats parlamentas yra aukščiausioji institucija. Tačiau jis gali ir nori grąžinti parlamentui įstatymus, kurie prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, įtrauktai į šalies įstatymus 1998 metais. Teisės lordai jau ėmė taip daryti, o Aukščiausiojo Teismo nariai skatinami taip elgtis.

Keičiantis konstitucinei sutarčiai, tampa neaišku, kaip naujasis teismas keis šimtmečių senumo susitarimus. Karalienės Marijos universiteto Londone visuomenės teisės ekspertas Andrew Le Sueur klausia, ar su ja skaitysis Škotija, turinti savo teisinę sistemą. Galutinio atsakymo gali tekti palaukti. Kitas klausimas: ar Aukščiausiasis Teismas aktyviai dalyvaus decentralizuojant valdžią. Iki šiol tokie ginčai buvo sprendžiami teisme, bet neabejotinai kils klausimų, kiek įgaliojimų bus perduota Škotijai ir Velsui.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"