TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujieji Nobelio premijos laureatai chemijos ir fizikos srityse

2007 10 11 0:00
G.Ertlis savo tyrimais padėjo pamatus šiuolaikinei paviršių chemijai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Chemijos ir fizikos Nobelio premijomis pagerbti Europos mokslininkai - prancūzas ir du vokiečiai - už metodus, padėjusius sukurti šiuolaikines populiarias technologijas.

Geresnės gimtadienio dovanos negalėjo nė būti - vokietis Gerhardas Ertlis vakar pagerbtas Nobelio chemijos premija už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrimus. Kaip tik tą dieną mokslininkui sukako 71 metai.

G.Ertlio darbai itin svarbūs pramonei, pradedant trąšomis ir baigiant mažiau aplinką teršiančiais automobiliais. "Šis mokslas yra svarbus chemijos pramonei ir gali padėti mums suprasti tokius procesus kaip geležies rūdijimas, be to, kaip funkcionuoja kuro elementai ir kaip veikia katalizatoriai mūsų automobiliuose", - sakoma premiją skiriančio komiteto pranešime.

"Netekau žado, kai išgirdau naujienas iš Stokholmo, - pareiškė mokslininkas. - Jaučiu pasididžiavimą". Jis pridūrė negalįs sakyti, kad laukė apdovanojimo, bet žinojo esąs kandidatų sąraše.

G.Ertlis sukūrė metodą, kaip laipsniškai susidaryti visą kokios nors ant paviršiaus vykstančios cheminės reakcijos vaizdą. Šie eksperimentai yra brangus malonumas, nes jiems reikia laboratorijos, kurioje nebūtų absoliučiai jokios taršos ir būtų galima ant absoliučiai švaraus paviršiaus uždėti atskirus atomų ir molekulių sluoksnius.

G.Ertlis yra Berlyno Fritzo Haberio instituto profesorius emeritas. Nobelio premiją skirianti Karališkoji Švedijos mokslų akademija vadina jį žmogumi, padėjusiu pamatus paviršių chemijai, kuri išsiplėtojo septintąjį dešimtmetį. Be to, jis vienas pirmųjų suprato modernių technologijų potencialą šiai naujai sričiai tyrinėti. Paviršių chemija taip pat gali paaiškinti, kodėl nyksta ozono sluoksnis. Taip yra dėl cheminių reakcijų ant ledo kristalų stratosferoje paviršiaus. Žinios apie chemines reakcijas, vykstančias ant paviršių, taip pat padės mokslininkams veiksmingiau kurti atnaujinamą kurą ir naujas medžiagas elektronikai.

Antradienį buvo paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatai - prancūzas Albert'as Fert'as ir vokietis Peteris Gruenbergas. Jų atrasta technologija sudarė sąlygas radikaliai sumažinti kietuosius diskus ir buvo svarbus persilaužimas šiuolaikinių informacinių technologijų (IT) srityje. 69 metų A.Fert'as ir 68 metų P.Gruenbergas pagerbti už tai, kad 1988 metais atrado milžiniškos magnetovaržos (GMR) principą. GMR galima laikyti vienu pirmųjų realių nanotechnologijų pritaikymų. Nuolatinis elektronikos prietaisų mažinimas dabartiniame IT pasaulyje tapo įprastu dalyku, kasmet rinkoje pasirodo vis mažesni nešiojamieji kompiuteriai ir "iPod". Pirmoji kietųjų diskų skaitymo galvutė, pagrįsta A.Fert'o ir P.Gruenbergo technologija, pasirodė 1997 metais, nuo to laiko tai yra standartas šioje pramonės šakoje.

Švedijos radijui P.Gruenbergas apie gautą Nobelio premiją sakė, kad tai tiesiog nuostabu. "Jau esu laimėjęs premijų, ir žmonės visada sakydavo, kad trūksta vienos, paskutinės. Šiuo požiūriu buvau truputį pasirengęs", - kalbėjo mokslininkas.

A.Fert'as sakė esąs labai laimingas - dėl savęs, savo šeimos ir kolegų, kuriems esąs labai dėkingas. Jis džiaugėsi, kad dalysis premija su P.Gruenbergu, kuriuo žavisi. Su juo visada palaikė gerus santykius, nors abu mokslininkai dirbo atskirai.

A.Fert'as yra pietiniame Paryžiaus Orsė priemiestyje įsikūrusio universiteto "Paris-Sud" profesorius ir vyriausybinės tyrimų organizacijos CNRS fizikos padalinio direktorius, o P.Gruenbergas - Julicho tyrimų centro profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"