TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujieji vadybos meistrai

2010 05 25 0:00
Vos 2200 dolerių kainuojantis indų automobilis "Nana" jau pristatytas JAV automobilių sostinėje Detroite, kur sulaukė didžiulio susidomėjimo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Besivystančios šalys varžosi ne tik kainos, bet ir kūrybingumo srityje. Tai pakeis verslą visame pasaulyje. Taip teigia solidusis savaitraštis "The Economist".

Prieš 30 metų Amerikos automobilių pramonės vadovai buvo priblokšti - jie sužinojo, kad Japonija juos aplenkė. Nuvažiavę į Japoniją ir pamatę, kas ten vyksta, nustebo dar labiau, mat išsiaiškino, kad Japonijos sėkmės paslaptis - ne pigi darbo jėga ar valstybės subsidijos (kaip jie manė), o tai, kas netrukus buvo pavadinta "liesa gamyba". Detroitui miegant, Japonija transformavosi iš mažų algų ekonomikos į verslo inovacijų židinį. Netrukus viso pasaulio gamintojai buvo pasmerkti imtis "liesos gamybos" arba žlugti.

Vadybos guru visada skambiai skelbia apie revoliucijas. Tai, kas įvyko Japonijoje, patenka į šią kategoriją, kaip ir masinės gamybos pradžia Amerikoje prieš 100 metų. Šiuo metu kažkas panašaus vyksta besivystančiose šalyse.

Jau ne naujiena, kad pasaulio ekonomikos gravitacijos centras slenka kylančių rinkų link. Nusipirk mobilųjį telefoną ir gali būti tikras, kad jis pagamintas Kinijoje. Paskambink juo į klientų aptarnavimo skyrių ir gali neabejoti, kad atsilieps indas.

Per pastaruosius penkerius metus metinis Kinijos augimas sudarė daugiau nei 10, o Indijos - daugiau nei 8 procentus. Tačiau net ir šie įspūdingi skaičiai neatspindi pokyčių, vykstančių tose valstybėse. Kylančios šalys jau nebenori būti pigių darbo rankų ir smegenų šaltiniu. Jos taip pat virsta inovacijų židiniais kurdamos pasaulį drebinančius sprendimus visose srityse - nuo telekomunikacijų iki mašinų gamybos ir sveikatos priežiūros. Jos perkuria produktus taip, kad išlaidos sumažėja ne 10, bet 90 procentų. Jos greičiau ir kokybiškiau nei jų konkurentai Vakaruose perkuria ištisus verslo procesus. Standartai jau nebegalioja - pasaulio ekonomika tuoj apvirs aukštyn kojomis.

Varžantis dėl ateities

Turtingasis pasaulis užleidžia savo pozicijas inovacijų, kurios transformuoja pramonę, srityje. Iš dalies taip yra dėl to, kad Vakarų bendrovė atlieka daugiau tyrimų ir sparčiau plėtojasi augančiose rinkose. Sąrašo "Fortune 500" kompanijos jau įsteigė 98 tyrimų bei plėtros centrus Kinijoje ir 63 Indijoje. IBM besivystančiose šalyse įdarbina daugiau žmonių nei Amerikoje. Bet taip yra ir dėl to, kad besivystančios rinkos ir vartotojai kartu juda į priekį. 2008 metais Kinijos telekomunikacijų gigantas "Huawei" užregistravo daugiau patentų nei kuri nors kita bendrovė, nes 20-mečiai kinai praleidžia prie interneto daugiau laiko nei jų bendraamžiai Amerikoje.

Besivystančio pasaulio gebėjimas pagaminti prekes už gerokai mažesnę kainą net šokiruoja: be jokių puošmenų mašinos už 3 tūkst. dolerių ir nešiojamieji kompiuteriai už 300 dolerių gal ir neskamba taip įdomiai kaip naujasis iPad, tačiau jie pakeičia daugelio žmonių gyvenimą. Toks pranašumas, kažkieno pavadintas "taupia inovacija", pasiekiamas ne tik pasitelkus pigią darbo jėgą (nors ji taip pat praverčia), bet perkuriant esamus produktus ir procesus, taip pat apkarpant nereikalingas išlaidas. Indijos koncernas "Tata" sukūrė pigiausią pasaulyje automobilį "Nano", pasitelkęs tuziną išlaidas mažinančių triukų. Kita šios šalies bendrovė "Bharti Airtel" smarkiai sumažino mobiliojo ryšio paslaugų kainas, radikaliai permąsčiusi savo santykius su konkurentais ir tiekėjais. Ji nusprendė dalytis radijo bokštais su savo konkurentais ir pasirašė sutartis dėl tinklo plėtros, bendrų operacijų ir abipusės paramos su tokiais gigantais kaip "Ericsson" ir IBM.

Kaip savo laiku Henry Fordas ir "Toyota" padėjo pakeisti kitas pramonės šakas, taip dabar besivystančių šalių verslininkai taiko klasikinius darbo ir ekonomikos padalijimo principus netikėčiausiose srityse, pavyzdžiui, chirurgijoje atliekant širdies ar kataraktos operacijas - kokybė ta pati, o išlaidos gerokai mažesnės. Naudodami naujas mobiliųjų telefonų technologijas jie siūlo rafinuotas paslaugas nuo sveikatos priežiūros iki bankininkystės ir kaimo bendruomenių. Jie sujungia technologijų ir verslo inovacijas kurdami visiškai naujas paslaugas (pavyzdžiui, Kenija pirmauja pasaulyje pagal pinigų pervedimų telefonu skaičių).

Viltis prieš baimę

Visa tai geros naujienos besivystančių šalių gyventojams. Jie gali pirkti prekes ir paslaugas, kurios anksčiau buvo prieinamos tik elitui. Visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei 90 proc. kinų ir indų į ateitį žvelgia optimistiškai, o Indijos verslo lyderis Anandas Mahindra savo ateities planus apibūdina kaip "spalvingus ir steroidinius".

O kas vyksta lėtai augančiame turtingajame pasaulyje? Kylančios bendrovės elgiasi agresyviau nei japonai prieš 30 metų ir Vakarų konkurentus nušluoja kur kas greičiau. Daugybė garsių Vakarų įmonių susiduria su vis žiauresne kainų konkurencija ir jų konkurencingumas mažėja. Daugelis garsių globalizacijos šalininkų, kalbėdami apie darbo vietų mažėjimą Vakaruose, mėgina guostis tuo, kad turtingasis pasaulis išlaikys savo pranašumą inovacijų srityje - "intelektualūs" darbai liks namie. Tačiau kylančios ekonomikos ne tik meta iššūkį šiai lyderystei, jos sukelia tikrą bangą pigiai kainuojančių, bet griaunančių inovacijų, kurios sklisdamos po turtingą Vakarų pasaulį iki pamatų sukrės visą pramonę. Įvairaus plauko direktoriai ims reikalauti apsaugos.

Skaudžiausiai šiuos pokyčius pajus įmonių darbuotojai, bet taip visada atsitinka diegiant inovacijas. Užtat pigesnės prekės ir paslaugos taps palaima Vakarų vartotojams, kurių pajamos tikriausiai didės labai lėtai. Tai gali tapti gera žinia turtingųjų valstybių vyriausybėms, smaugiamoms biudžeto deficito dar neišėjus į pensiją vaikų bumo kartai. Taupiosios inovacijos gali užkirsti kelią JAV sveikatos apsaugos sistemai, jau dabar sunaudojančiai 17 proc. šalies BVP, ir nugramzdinti ekonomiką. Tačiau išradingos inovacijos gali paskatinti viešojo sektoriaus produktyvumą.

Be to, inovacijos minta pačios savimi, todėl jos ne kenkia, o skatina inovacijas ir turtingose šalyse. Vakarų mašinų gamintojai jau išmoko taupios gamybos technologijų iš savo konkurentų Japonijoje, lygiai taip pat kaip anksčiau japonai mokėsi masinės gamybos iš Amerikos. Ši nuostabi revoliucija, kaip ir ankstesnės, padarys pasaulį dar turtingesnį.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"