TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujoji NATO strategija - mėginimas subalansuoti aljansą

2010 05 24 0:00
Naująją NATO strategiją pristatė ekspertų grupės vadovė, buvusi JAV valstybės sekretorė M.Albright.
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujoji NATO koncepcija, jei ji bus priimta tokia, kokia siūloma dabar, leis aljansui išspręsti itin svarbias problemas: karinio Europos narių atsilikimo nuo JAV, efektyvaus aljanso pajėgumų panaudojimo už NATO ribų ir adekvačios reakcijos į tokias grėsmes, kaip kibernetinės atakos, energetinis saugumas, piratavimas ir kt. Didelis ir lėtas aljansas

Kad NATO reikalinga nauja koncepcija, abejonių nekyla. Nuo tada, kai 1999 metais pastarąjį kartą buvo paskelbta aljanso strategija, pasaulis ir pats aljansas keitėsi itin sparčiai. Taip sparčiai, jog paaiškėjo, kad NATO nėra pajėgi efektyviai susidoroti su jai kylančiais iššūkiais.

Kaip niekada iki šiol išryškėjo ir nesutarimai paties aljanso viduje. Nuo pat 1948 metų, kai NATO buvo įkurta siekiant apsaugoti Europą nuo sovietų grėsmės, jos pagrindinis įrankis buvo branduolinis arsenalas, atgrasantis potencialų agresorių. Pasibaigus šaltajam karui daugelis Vakarų Europoje nebematė prasmės nei laikyti savo teritorijoje JAV branduolinių ginklų, nei kurti efektyvias konvencines pajėgas. Kaip parodė nūdiena, būtent konvencinės pajėgos tapo svarbiausiu aljanso įrankiu.

Ekonomiškai silpna Rytų Europa (naujosios NATO narės) ėmėsi aktyviai formuoti savo įprastines ginkluotąsias pajėgas, kurias gana noriai siunčia į pagalbą JAV operacijoms trečiosiose šalyse. Tuo tarpu Vakarų Europa ne tik politiniu lygmeniu prieštaravo tokioms JAV iniciatyvoms kaip karas Irake, bet ir pasirodė tiesiog nepajėgi adekvačiai veikti su sąjungininkais amerikiečiais. Dabar Europa pajėgi skirti operacijoms užsienyje ne daugiau kaip dešimtadalį savo kareivių, o ir tuos tik gana trumpiems laikotarpiams. Taigi norint, kad NATO apskritai neprarastų egzistavimo prasmės, Europos valstybės turės didinti savo ginkluotųjų pajėgų efektyvumą, nepaisydamos galimų politinių nesutarimų su JAV.

Skirtingos vizijos

Nesutarimai dėl naujosios strategijos gana ryškūs. Vienas svarbiausių prioritetų - leisti NATO pajėgoms veikti už aljanso ribų. Nenuostabu, kad daugiausia priešininkų šis siūlymas randa taikingoje Europoje. Tačiau tie, kurie prieštarauja aljanso pajėgų panaudojimui užsienyje, dažnai apsiriboja labai siaura kritika: neva tai tik įteisins JAV siekius pradėti karo veiksmus, kur tik jos užsimanys.

Šiaip NATO jau seniai vykdo operacijas už aljanso ribų, pradedant Kosovo konfliktu ir baigiant Afganistanu. Bet ne tai svarbiausia: kalbant apie operacijas už aljanso ribų, šiandien omenyje turima ne nauji karai prieš JAV nemielas valstybes, o galimybė NATO pajėgoms efektyviau kovoti su moderniomis grėsmėmis - masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimu, narkotikų prekyba, piratavimu ir kitomis panašiomis problemomis, su kuriomis pastaraisiais metais aljansas tvarkosi itin prastai.

Kas yra saugumas?

Atskirai galima pabrėžti tai, kaip skiriasi aljanso narių požiūris į Europos saugumo problemas, pavyzdžiui, energetinį saugumą. Daugeliui Vakarų Europos valstybių ši sąvoka apsiriboja tuo, kaip išpešti iš Rusijos garantijas, kad dujos ir nafta tekės nenutrūkstamu srautu. Drauge jos linkusios ignoruoti, kad visa Europos energetinė sistema tampa Rusijos kompanijų filialu Vakaruose.

Mainais į nenutrūkstamą energijos išteklių eksportą Vakarų Europa pasirengusi aukoti net savo rytinių sąjungininkių interesus ir toleruoti imperines Rusijos ambicijas posovietinėje erdvėje. Ne toks svarbus europiečiams ir karinio saugumo suvokimas. Kaip rodo Prancūzijos pavyzdys, Rytų Europos bei kitų posovietinių šalių karinis saugumas šiais ekonominio sunkmečio laikais gali būti lengva ranka iškeičiamas į pelningas karines sutartis su Rusija.

Išsvajotoji draugystė

Geresni santykiai su Rusija - dar vienas naujosios NATO strategijos prioritetas. Apskritai tokia iniciatyva turi būti tik sveikinama. Tiek JAV, tiek Vakarų Europa ir nė kiek ne mažiau Rytų Europa nori normalių ir civilizuotų santykių su Rusija. Pirmieji žingsniai jau pasiekti - Vašingtono ir Maskvos susitarimai dėl branduolinio arsenalo mažinimo. Kitas etapas galėtų būti atviresnė konvencinių pajėgų kontrolė Europoje (taip pat ir Baltarusijoje bei europinėje Rusijos dalyje). Yra ir daugybė kitų sričių, kur NATO ir Rusija galėtų bendradarbiauti (jau minėtas MNG platinimas, narkotikai ir kt.).

Tačiau patirtis rodo, kad NATO ir Rusijos santykiuose nepatikima partnerė dažniausiai būna Rusija. Sunku palaikyti normalius santykius su Maskva, kai ši kada užsimaniusi gali užpulti gretimą valstybę, kaip 2008 metais pasielgė su Gruzija, arba surengti kibernetinį antpuolį prieš NATO šalį - Estiją.

Pats Rusijos požiūris į NATO lieka neigiamas. Aljansas deklaruoja geresnių santykių siekį, o štai naujausioje Rusijos karinėje doktrinoje NATO aiškiai įvardyta kaip potenciali priešininkė. Nepatinka Rusijai ir siūlymas įteisinti aljanso veiksmus trečiosiose šalyse, nors pati Rusija jau seniai vienašališkai įteisino savo ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje.

Nepaisant šių fundamentalių skirtumų, taikus Rusijos ir NATO sugyvenimas įmanomas. Tačiau ši ir kitos siekiamybės kol kas tėra juodraštis, kurio galutinį variantą pamatysime tik metų pabaigoje, kai NATO narėms teks įrodyti, kad savitarpio supratimas ir bendrų interesų paisymas yra būtinas pasaulinio lygio uždavinius sau keliančiam aljansui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"