TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujoms narėms - griežta priežiūra

2006 09 28 0:00
Rumunija (drauge su Bulgarija) bus skurdžiausios Europos Sąjungos narės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Bulgarijai ir Rumunijai atvertas kelias prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) jau 2007 metų sausį, tačiau šioms naujokėms bus taikomos kur kas griežtesnės sąlygos nei kitoms

ES plėtra

Europos Komisijos (EK) rekomendacijoje priimti į Europos Sąjungą Bulgariją ir Rumuniją - paskui ES plėtra veikiausiai sustos ilgam - vardijamos reformos, kurias Balkanų dvejetas privalo baigti, kitaip rizikuoja iš pat pradžių netekti narystės teikiamų privalumų, tarp jų ir milžiniškos iš ES gaunamos paramos.

ES šalių vadovai šioms EK rekomendacijoms ketina pritarti spalį. Stojimo sutartį dar turi ratifikuoti Prancūzija, Vokietija, Danija ir Belgija.

2007-2009 metais Rumunija turi gauti ES pagalbos už 11,5 mlrd. eurų (39,7 mlrd. litų), o Bulgarija - 4,6 mlrd. eurų (19,9 mlrd. litų).

Bulgarijai bei Rumunijai įstojus, ES gyventojų skaičius padidės 30 mln. ir sieks daugiau kaip 450 mln. piliečių. Tai bus antroji plėtros į pokomunistinę Rytų Europą banga, įtrauksianti prie Juodosios jūros prisiglaudusias kaimynes į stabilumo ir augimo zoną, o tai teikia vilčių, kad greitas šių šalių ūkio augimas dar labiau paspartės.

Lydi abejonės

Tačiau griežtos stojimo sąlygos byloja, jog ES susirūpinusi abiejų šalių trūkumais, ypač iškerojusia korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir maisto saugos standartais. Taip pat abejojama, ar būsimos naujokės sugebės deramai tvarkytis su milijardus eurų siekiančia ES parama.

Abi šalys gali sulaukti griežtų migracijos apribojimų, ir ne vien todėl, kad jų gamybos apimtys vienam gyventojui siekia vos trečdalį ES vidurkio. Šį sprendimą kiekvienos ES narės vyriausybė priims savo nuožiūra.

Didžioji Britanija, Airija ir Švedija, atvėrusios darbo rinkas 2004 metais į ES įstojusių 10 šalių dirbantiesiems, svarsto bulgarams ir rumunams taikyti įvairius suvaržymus. Sankcijomis, kurios gali būti taikomos iki 3 metų nuo šalies įstojimo, iš dalies siekiama apraminti vis gausėjančius plėtros kritikus, teigiančius, jog abi šalys per skurdžios ir per silpnos administraciniu požiūriu.

Rumunija, kurioje gyvena 22 mln. žmonių, taps septintoji pagal gyventojų skaičių ES valstybė. Kartu su Bulgarija, turinčia 8 mln. gyventojų, ji bus skurdžiausia ES šalis.

Laukia rimti darbai

Abiem šalims teks baigti įgyvendinti mechanizmus, leisiančius skirstyti milijardų eurų žemės ūkio subsidijas ir regioninę pagalbą. To nepadarius Briuselis gali įšaldyti dalį lėšų.

Bulgarijai reikės taisyti Konstituciją ir išbraukti dviprasmišką straipsnį apie teismų sistemos nepriklausomumą bei atskaitomybę. Šalis turės priimti naujus įstatymus, kurie pagerins teisminio proceso skaidrumą ir efektyvumą.

Rumunijai teks stiprinti Aukščiausiąją teisėjų tarybą ir, kaip buvo žadėjusi, įsteigti "integracijos tarnybą", kuri tikrins aukštų valstybės pareigūnų lėšų teisėtumą. Neįgyvendinus šių uždavinių, kitos ES narės gali atsisakyti pripažinti naujokių teismų sprendimus.

EK gali 25 proc. sumažinti pagalbos žemės ūkiui mokėjimus Bulgarijai ir Rumunijai, jei iki 2007 metų balandžio jos nesukurs integruotos administravimo kontrolės sistemos galvijams, pasėliams ir žemei apskaityti.

Plėtra gali sustoti

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pirmadienį tvirtino, kad įstojus Bulgarijai ir Rumunijai ES toliau nebesiplės, kol nebus reformuotos jos institucijos.

Dėl narystės ES derasi Kroatija ir Turkija, stojimo perspektyvos vilioja ir Vakarų Balkanų šalis. Pernai per referendumus Prancūzijoje ir Olandijoje "plėtros nuovargis" padėjo pradanginti ES Konstituciją, ir blokas liko be pagrindų įstatymo, būtino tolesnei plėtrai. Šiuo metu galiojanti sutartis leidžia priimti ne daugiau kaip 27 nares - po to jau būtini instituciniai pokyčiai.

Vis dėlto ES plėtros vadovas žadėjo laikytis tolesnės plėtros įsipareigojimų, kai kitąmet įstos Rumunija bei Bulgarija, ir sakė, kad deryboms su kitomis kandidatėmis nebus skelbiamos atostogos. Šitaip ES plėtros komisaras Olli Rehnas Europos parlamente ramino kitas kandidates po Barroso pareiškimo.

"Tikimės, kad valstybės narės 2008 metais sugebės susitarti dėl naujos institucinės sistemos, vadinasi, toji sistema bus parengta kaip tik tada, kai kuri nors kandidatė bus pasirengusi stojimui". Rehno teigimu, iki dešimtmečio pabaigos turėtų būti pasirengusi Kroatija.

ES galėjo atidėti Rumunijos ir Bulgarijos narystę iki 2008 metų, bet, kaip privačioje aplinkoje sakė kai kurie EK pareigūnai, tai pažemintų šias šalis, išprovokuotų ES priešišką reakciją ir sumažintų Briuselio įtaką Bukareštui ir Sofijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"