TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujos grėsmės verčia NATO persitvarkyti

2016 07 08 6:00
Lenkijos kariai rengia karinę parodą priešais NATO viršūnių susitikimo vietą Varšuvoje. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

NATO viršūnės Varšuvoje turi galimybę priimti ryžtingus sprendimus ir pasiųsti Rusijai žinią, kad rimtai rūpinasi Aljanso narių saugumu.

Liepos 8 dieną Varšuvoje prasidedantis dviejų dienų NATO viršūnių susitikimas daugelio vadinamas pačiu svarbiausiu per pastaruosius dešimtmečius. JAV prezidentas Barackas Obama ir dar 27 kitų NATO narių lyderiai spręs, kaip pertvarkyti šaltojo karo laikais susikūrusį Aljansą naujų grėsmių – nuo priešiško Kremliaus iki terorizmo ir kibernetinių atakų – akivaizdoje.

„Mes gyvename pavojingesniame pasaulyje, terorizmo, suirutės laikais, ypač į pietus nuo Aljanso – Irake, Sirijoje, Šiaurės Afrikoje, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Taip pat su vis labiau kategoriška Rusija, nuo 2000 metų patrigubinusia karines išlaidas ir panaudojusia karinę jėgą prieš nepriklausomą Europos valstybę Ukrainą. Tai tikrai pakeitė mūsų saugumo situaciją. NATO privalo reaguoti. Pasauliui keičiantis turime keistis.“

Simboliška, kad NATO viršūnių susitikimas vyksta Varšuvoje – čia gimė kitas karinis blokas, kuriam dirigavo Sovietų Sąjunga ir kuris sugriuvo prieš 25 metus. 1999-aisiais Lenkija įstojo į NATO drauge su kitomis buvusio Varšuvos pakto šalimis Čekija ir Vengrija po nelengvų debatų ir didelio Rusijos pasipriešinimo.

Neseniai transatlantinėje bendruomenėje radosi dar vienas nežinomybės veiksnys, britų rinkėjams nusprendus, kad jų šalis, svarbiausia NATO karinė jėga Europoje, traukiasi iš Europos Sąjungos (ES). Tai vyksta tokiu metu, kai šis ekonominis blokas ir JAV vadovaujamas Aljansas planuoja naujo lygio bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

Pasak Michalo Baranowskio, Vokietijos Marshallo fondo biuro Varšuvoje vadovo, britų sprendimas mažina Vakarų pasitikėjimą savimi, bet geroji jo pusė gali būti ta, kad nebebūdama ES narė Didžioji Britanija gali būti dar naudingesnė NATO.

NATO, 1949 metais sukurto Vakarų kolektyvinės gynybos aljanso, ir JAV vėliavos plevėsuoja oro pajėgų bazėje Šiauliuose.

Visi už vieną, vienas už visus

Valstybių ir vyriausybių vadovai Varšuvoje oficialiai patvirtins didžiausią po Sovietų Sąjungos žlugimo kolektyvinės gynybos sustiprinimą. Keturi daugiataučiai batalionai, vadovaujami JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados ir Vokietijos, bus dislokuoti Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Iš viso į regioną bus pasiųsta maždaug 4 tūkst. karių, daugiau tankų ir artilerijos.

Šios pastangos skirtos Aljanso narėms, ypač jaučiančioms Maskvos grėsmę, paremti ir atgrasyti Rusiją, kad ši neturėtų jokių abejonių, jog įsiveržusi bent į vieną NATO valstybę akis į akį susidurs su visu Aljansu. „NATO grindžiama pamatine idėja – visi už vieną, vienas už visus“, – sakė J. Stoltenbergas.

Toliau į pietus planuojama sukurti Rumunijos vadovaujamą tarptautinę brigadą, skirtą sąjungininkėms, kurioms kelia nerimą didėjantis Maskvos karinis buvimas Juodojoje jūroje, nuraminti ir apginti.

Svarbūs sprendimai turi būti priimti dėl stabilumo už Aljanso sienų. Pirmiausia kalbama apie „Islamo valstybę“, užėmusią teritorijas Sirijoje bei Irake ir rengiančią mirtinus išpuolius NATO narių sostinėse, Paryžiuje ir Briuselyje. Viena būtinybių – didinti dalijimąsi žvalgybine informacija. Tikimasi, kad NATO pradės mokomąsias operacijas Irake ir Afganistane, kur vietos saugumo pajėgos nepakankamai stiprios.

Lyderiai taip pat įsipareigos didinti bendradarbiavimą kitų saugumo grėsmių, įskaitant kibernetines atakas ir organizuotas dezinformacijos kampanijas, akivaizdoje.

„NATO turi toliau prisitaikyti, kad galėtų reaguoti į besitęsiančią Europos saugumo eroziją“, – teigė britų ambasadorius Aljanse Adamas Thomsonas.

Portugalijos oro pajėgų naukintuvas F-16 (L) ir Kanados CF-18 "Hornet" patruliuoja Baltijos oro erdvę iš Zoknių karinės bazės.

Baltijos šalys – konfrontacijos smaigalyje

Rusija jau reaguoja į NATO pajėgų didinimą Europoje: Kaliningradas pilnas raketų, tankų ir kariuomenės dalinių. Iki šiol nėra aišku, ar Rusija nėra ten dislokavusi branduolinių galvučių, bet greičiausiai – taip.

„Sovietų Sąjungos nebėra, Varšuvos paktas nebeegzistuoja, – neseniai sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. – Bet kažkodėl NATO plečia savo infrastruktūrą ir artėja prie Rusijos sienų.“

Rusijos vadovas kalba taip, tarsi nebūtų įvykdęs Krymo aneksijos, užpuolęs Ukrainos, o prieš tai Gruzijos, ir tarsi nebūtų savanoriško šalių apsisprendimo stoti į NATO ir ES, o ne į jo buriamas eurazijas, kuriose dominuoja Rusija.

Žingsniai, kurių imasi NATO, pirmiausia skirti Rusijai atgrasyti ir Baltijos bei Juodosios jūros regionų saugumui sustiprinti. Tačiau kai kurie saugumo analitikai sako, kad jie nepakankami, pavėluoti ir nebus paveikūs Maskvai, kurios karinę galią sudaro 1 mln. kariškių.

Taip pat sakoma, jog Rusijos vadovybė puikiai žino, kad daugelis svarbiausių Vakarų lyderių, kurie renkasi Varšuvoje, netrukus paliks savo postus. Pirmiausia tai – jau atsistatydinęs ir dar pareigas einantis Davidas Cameronas, antrąją kadenciją baigiantis Barackas Obama, galbūt ir Francois Hollande'as, jei nebus perrinktas. Net Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pozicijos nebeatrodo tokios tvirtos, kokios buvo. Visa tai sukuria politinį ir strateginį netikrumą. Juo labiau svarbu, kad NATO viršūnės pademonstruotų Vakarų vienybę, nuoseklumą ir pasitikėjimą.

Baltijos šalys yra atsidūrusios pačiame konfrontacijos su Rusija smaigalyje. Drauge su Lenkija jos sveikina NATO planus rotaciniu principu dislokuoti pajėgas prie Rusijos sienos, tačiau norėtų daugiau – nuolatinių karinių bazių savo teritorijoje.

„Jei mes, pasienio valstybės, nebūsime išgirstos, Rusija darys, ką panorėjusi, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu „The Financial Times“. – Todėl vienas iš mūsų gynybos būdų – kalbėti atvirai, nedviprasmiškai ir būti išgirstiems.“

Lietuvoje dislokuotam batalionui vadovaus Vokietija. Pasak D. Grybauskaitės, tai labai simboliška. „Tai reiškia, kad Vokietija pradeda suvokti savo atsakomybę už Europos saugumą. Anksčiau ar vėliau, manau, nebegalėsime kliautis tik NATO arba tik amerikiečių buvimu Europoje“, – sakė Lietuvos vadovė įtakingam dienraščiui.

Kanados CF-18 "Hornet" ir Portugalijos F-16 patruliuoja Baltijos šalių oro erdvę, kurią vis dažniau pažeidžia Rusija.

Pirmoji būtų Narva?

„The Financial Times“ rašo, kad tuo metu, kai kaimynės Estija ir Latvija labiau susirūpinusios Maskvos įtaka tose šalyse gyvenantiems etniniams rusams, Vilnius labiau būgštauja dėl tiesioginės karinės grėsmės. Apie ją byloja vis didesnė Kaliningrado militarizacija ir nenuspėjamas pavojingas Rusijos elgesys Baltijos jūroje. Ten zuja lėktuvai be atpažinimo ženklų, vis dažniau Baltijos šalių oro erdvę patruliuojantys NATO lėktuvai kyla jų perimti. Jie greitai identifikuoja „neatpažintus skraidančius objektus“ – tai Rusijos naikintuvai ir šnipinėjantys lėktuvai. Ir tokių epizodų per pastaruosius metus padaugėjo keliasdešimt kartų.

„The Washington Post“ korespondentas Michaelas Birnbaumas pabrėžia, kad po Krymo aneksijos mažutės Baltijos šalys Lietuva, Latvija, Estija prisiėmė milžinišką krūvį – duoti atsaką Rusijos iššūkiui, kurį ši metė Vakarams. Tačiau ir Baltijos šalyse yra daug žmonių, kurie skeptiškai žiūri į karines galimybes tokioms mažoms šalims apsiginti nuo pašonėje esančios milžiniškos Rusijos. Nuolat skamba perspėjimai, kad Rusijai užimti Lietuvą, Latviją ar Estiją pakaktų keliasdešimt valandų.

„Mes nenorime grįžti į šaltojo karo epochą, tankas už tanką, kareivis už kareivį, – sakė Estijos gynybos ministras Hannesas Hanso. – Tačiau virš Baltijos jūros beveik kasdien skraido Rusijos kariniai lėktuvai, kartais – penkis kartus per dieną. Būtų neatsakinga į tai nereaguoti.“

Narva, Estijos pasienio miestas, kurio 80 proc. gyventojų yra rusakalbiai, dažnai minimas kaip pirmas Rusijos taikinys, jei ši nutars veržtis į Baltijos šalis. Sunku pasakyti, ar tie gyventojai lemtų, kad Narva taptų Estijos Donbasu, bet tarp jų yra tokių, kurie ne itin norėtų atsidurti kitoje sienos pusėje. Narvos gatvės geros būklės, priešingai nei kitoje upės pusėje esančiame Ivangorode. Algas ir pensijas Narvos gyventojai gauna pagal Estijos standartus, o jų kaimynų Rusijoje algos 2014 metais perpus nuvertėjo smukus rublio kursui.

„Narvos žmonės myli V. Putiną, bet tai platoniška meilė. Jie nenori, kad jis čia ateitų, – tikina Sergejus Stepanovas, vyriausiasis laikraščio „Narvskaja gazeta“ redaktorius. – Žmonės – ne tokie kvaili. Jie gali pereiti į kitą sienos pusę ir palyginti savo gyvenimą su tuo, kas vyksta Rusijoje.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"