TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujosios ES narės dėl krizės nekaltos

2011 12 02 6:00

"Krizės Europos Sąjungoje (ES) nesukėlė jos plėtimasis į Rytus. Tai įžeidžianti nesąmonė", - pareiškė Lenkijos, kuri dabar pirmininkauja ES, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Laiko požiūriu Lenkijai nepasisekė dėl pirmininkavimo ES. Įsiplieskusi skolų krizė ir svarstymai, kaip išsaugoti eurą, nustūmė ją į šoną, nes sprendžiant šias problemas pirmuoju smuiku griežia Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Be to, kaip teigia Briuselio biurokratai, Lenkijos diplomatams dar trūksta patirties pasiekti, kad jų balsas būtų geriau girdimas tiek Briuselyje, tiek visoje ES. Vis dėlto Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis nepraleidžia progos išsakyti savo nuomonę apie Bendriją ir jos problemas.

Jungtinės Europos Valstijos

R.Sikorskis reagavo ir į britų dienraštyje "The Financial Times" pasirodžiusį Jeano Claude'o Piriso, kuris yra vienas Lisabonos sutarties autorių, straipsnį, kad ES susidūrė su dideliais sunkumais dėl to, jog priėmė per daug naujų narių. "ES plėtra ne tik neprisidėjo prie krizės, priešingai - ji padėjo kai kurioms Europos šalims suvokti, ką kartais gali padaryti socialinė valstybė", - sakė R.Sikorskis duodamas interviu Lenkijos dienraščiui "Rzeczpospolita".

Užsienio reikalų ministro nuomone, dabartinė ekonomikos krizė, kurią kol kas nesėkmingai bando įveikti ES, tai pirmiausia - "nepasitikėjimo krizė". "Rinkos skolina tiems, kuriais pasitiki, nes žino, kad ne tik atgaus savo pinigus, bet dar ir papildomai uždirbs. Todėl krizės įveikimo receptas - pasitikėjimo didinimas", - aiškino R.Sikorskis. Jis pridūrė, jog taip mano ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. "Premjeras nelaukė, kol krizė išbandys mūsų pasitikėjimą, o ėmėsi jį stiprinti", - teigė R.Sikorskis.

Bet ką turi daryti ES, kad padidėtų pasitikėjimas ja? "Man regis, ateityje Europa bus labiau integruota. Įsivaizduoju, kad europinės institucijos turės daugiau teisių bausti tas savo nares, kurios nesilaiko protingo ūkininkavimo taisyklių. Lenkija kitaip supranta savo vaidmenį nei Didžioji Britanija, kuri išlaikė euroskepticizmą. Mes patogiai jaučiamės ES. Manome, jog Bendrija yra politinis projektas, todėl ji turi būti labiau, o ne mažiau susivienijusi", - pabrėžė R.Sikorskis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras norėtų, kad ateityje ES priklausančios valstybės turėtų tiek autonomijos, kiek JAV valstijos. "Švietimas, visuomenės moralė, pajamų mokestis negali priklausyti ES valdžiai. Daugiau kompetencijos Bendrijai reikėtų atiduoti ten, kur tai turi prasmės, kalbu apie jos efektyvumą, veikimo jėgą ir Europos prestižo pasaulyje didinimą. Tuomet tai būtų naudinga mums visiems. Taip jau padaryta prekybos politikos srityje. Čia mes kaip valstybė neturime teisės elgtis savarankiškai, nes tada Europa gauna didesnį pelną", - dėstė jis.

Paklaustas, ar didesnė integracija nereiškia, kad ES sustiprės Vokietijos ir Prancūzijos vaidmuo mažųjų šalių, taip pat ir pačios Lenkijos, sąskaita, R.Sikorskis atsakė: "Lenkijos interesas toks, kad Vokietija, didžiausia Europos ekonomika ir daugiausia gyventojų turinti Europos valstybė, naudotųsi savo svarba ES, kaip institucijos, rėmuose, o šiai institucijai ir Lenkija daro įtaką, kartais viena, kartais sudarydama koaliciją." Jo manymu, daug blogiau bandyti aiškintis lyderiavimo klausimus tradiciniais metodais.

Nuvykęs į Berlyną R.Sikorskis netikėtai paprašė Vokietijos gelbėti Europą: "Turbūt būsiu pirmas Lenkijos istorijoje užsienio reikalų ministras, kuris reikalauja, kad Vokietija visų mūsų labui padėtų euro zonai išlikti ir klestėti, nes niekas kitas negali to padaryti. Mane mažiau gąsdina Vokietijos stiprybė nei jos pasyvumas." Šie Lenkijos užsienio reikalų ministro žodžiai buvo labai gerai įvertinti Vokietijoje, tačiau sulaukė piktos opozicijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio kritikos. Jis pareiškė, kad vyriausybės atstovas taip sunkiai iškovotą nepriklausomybę atiduoda didžiosioms Europos jėgoms.

Lenkijoje krizė nėra sunki

Toks R.Sikorskio entuziazmas ir agitavimas už glaudesnius ES priklausančių šalių ryšius suprantamas. Lenkija gauna didžiausią paramą iš ES fondų ir turi geriausias ūkio augimo perspektyvas Europoje, nes tai viena patraukliausių valstybių investuotojams. Per 2007-2013 metus Lenkija gaus iš Briuselio 67 mlrd. eurų infrastruktūrai plėtoti, todėl šalyje ir krizė nėra tokia sunki. Varšuvoje tiesiama nauja metro linija, statomas naujas oro uosto terminalas, tvarkomi keliai ir geležinkeliai, tiesiamos naujos tramvajų linijos, atnaujinami gyvenamieji namai. Kitąmet Lenkijoje vyks Europos futbolo čempionatas, todėl jau pastatytas įspūdingas Nacionalinis stadionas, o 2013-aisiais bus baigtas ir didžiausias Europoje gyvenamasis namas. Pietų Korėjos koncernas "Samsung" nutarė įkurti Varšuvoje savo stambiausią Europoje tyrimų ir plėtros centrą. Net statybininkai iš krizės apimtos Ispanijos šiuo metu randa darbo Lenkijoje. Užsienio investicijų ir informacijos agentūros vadovas Slawomiras Majmanas sako, kad šiuo metu Lenkija yra virtusi didžiausia statybų aikštele Europoje - tokia, kokia atrodė Vokietija praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį. Dar 2004-aisiais buvo pranašaujama, esą Lenkijai reikės 24 metų, kad pasiektų tokių šalių kaip Ispanija gyvenimo lygį, bet dabar manoma, jog užteks ir septynerių.

Naudą iš narystės ES mato ir paprasti lenkai, nors jiems visai ne prie širdies euras, nes dar glaudžiau susietų Lenkiją su ES. Įsivesti jo neskuba ir Lenkijos vyriausybė. Euro zonoje prasidėjusi krizė ir neaiškios jos įveikimo perspektyvos dar labiau apmalšino ir taip nedidelį lenkų norą turėti bendrą Europos valiutą. Lapkričio pabaigoje Lenkijos finansų ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad per metus euro šalininkų sumažėjo 9 procentais. Dabar už bendrą ES valiutą pasisako tik 29 proc. šalies gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"