TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujų Kinijos lyderių laukia dideli iššūkiai

2012 11 15 6:19
Kinai tapo turtingesni, bet nebūtinai labiau patenkinti - žmonių lūkesčiai nepaprastai išaugo./Reuters/Scanpix nuotrauka

Ekonominės reformos, kurių ėmėsi partija, lėmė, kad Kinijos ekonomika tapo antra didžiausia pasaulyje. Tačiau šalis turi 1,3 mlrd. gyventojų ir apima milžinišką plotą, tad naujųjų lyderių laukia rimtos problemos.

Komunistų partija, vadovaujanti Kinijai nuo 1949 metų, vakar baigė savo lemiamą suvažiavimą, kuris patvirtino naujojo vadovaujamo komiteto sudėtį ir atvėrė kelią viceprezidentui Xi Jinpingui perimti šalies vairą per istorinį valdžios perdavimą.

Pagrindinė savaitę trukusio suvažiavimo, rengiamo kas penkerius metus, užduotis - išrinkti naujus šalies lyderius, kurie vadovaus Kinijai susiduriant su dideliais ekonomikos iššūkiais ir didėjančia piliečių kritika. Tikimasi, kad Xi Jinpingas ateinančiam dešimtmečiui bus išrinktas šalies vadovu, dabartinio prezidento Hu Jintao įpėdiniu, nes jis suvažiavimo delegatų buvo perrinktas į partijos Centrinį komitetą, kurį sudaro apie 200 narių. Į šį komitetą paskirtas ir vicepremjeras Li Keqiangas, kuris veikiausiai taps naujuoju Kinijos premjeru ir pakeis dabartinį premjerą Weną Jiabao. Xi Jinpingas galutinai perims valdžią kovą, kai Kinijos parlamentas, tvirtinantis partijos sprendimus, oficialiai paskelbs jį šalies prezidentu. Manoma, kad abu šie asmenys šiuos postus turės dvi kadencijas po penkerius metus.

Naujieji lyderiai perims šalies vairą permainingais laikais, kai milžiniška Kinijos ekonomika išgyvena sulėtėjimą, o tai silpnina partinės valdžios legitimumą labiausiai lemiantį veiksnį - pažadą nuolat gerinti 1,3 mlrd. šalies žmonių (Kinija - daugiausia gyventojų pasaulyje turinti valstybė) gyvenimą. Kinijoje dažni nedidelio masto neramumai, paprastai išprovokuojami visuomenės pasipiktinimo dėl korupcijos, valdininkų piktnaudžiavimo, pasitaiko pykčio protrūkių tarp milijonų žmonių, kuriuos aplenkia naujasis klestėjimas. Suintensyvėjo prieš Pekino valdžią nukreipti tibetiečių protestai: pastarąją savaitę susidegino keli tibetiečiai. Pekinas yra sukūręs didelį cenzūros aparatą, kuris stengiasi, nors ne visada sėkmingai, užgniaužti nepasitenkinimo valdžia apraiškas socialiniuose tinkluose, turinčiuose šimtus milijonų vartotojų. Vykstant suvažiavimui pareigūnai sutelkė Pekino centre dideles saugumo pajėgas ir skyrė namų areštą šimtams aktyvistų.

Naujoji vadovybė bus atidžiai stebima, kokia ekonomine ir politine kryptimi pasuks Kinija. Tačiau jos darbotvarkėje neišvengiamai turės dominuoti tam tikri klausimai.

Xi Jinpingas - labiausiai tikėtinas Kinijos vadovas ateinantį dešimtmetį.

Naujas modelis

Kinijos ekonominė sėkmė ištraukė iš skurdo 500 mln. žmonių, tačiau modelį, kuris gerai veikė Kinijai pradėjus kapstytis iš duobės, reikia keisti. Ir Kinijos, ir Vakarų analitikai nurodo, kad dabar reikia suteikti daugiau svorio vartotojams, o ne investicijoms, kurių dauguma ateina iš vyriausybės ir yra švaistūniškos. Valstybinės įmonės turi atsiverti konkurencijai. Užuot išlaikiusi šias milžines, vyriausybė turėtų labiau remti smulkias ir vidutines kompanijas, nes jos ateityje garantuos darbo vietų kūrimą.

Kritikai sako, kad vienpartinė valstybė pernelyg veikiama interesų grupių, politinių tikslų ir korupcijos, kad imtųsi reikalingų permainų. Jie duria pirštu į Kinijos valstybinį sektorių, kuris sukuria tik pusę bendrojo vidaus produkto (BVP), bet jam tenka daugiau kaip 70 proc. bankų paskolų su dirbtinai mažomis palūkanomis. Kai kurie žinovai sako, kad valstybinės įmonės tik plėsis, nes Kinijos politiniai vadovai trokšta, kad jos konkuruotų su JAV ir kitomis šalimis, tad jas privalu stiprinti.

Nelygybė

Pajamos miestuose augo daug greičiau nei kaimuose, pakrantės toli pralenkė skurdžius regionus šalies glūdumoje. Kinijos socialinių mokslų akademijos duomenimis, atotrūkis tarp pajamų miestuose ir kaimuose padidėjo 68 proc. nuo 1985-ųjų ir yra vienas didžiausių Azijoje. Tai gali įžiebti socialinius neramumus. Valdžia vykdo skurdo mažinimo programas, plečia sveikatos ir švietimo paslaugas, bet kritikai sako, kad to nepakanka, ir nurodo, jog Kinija išleidžia tik 6 proc. BVP socialinei gerovei - maždaug pusę to, ką skiria kitos panašaus plėtros lygio šalys.

Aplinkosauga

Kinijos augimas, kurį galima palyginti su sprogimu, sukūrė vienas sudėtingiausių pasaulyje gamtosaugos problemų. Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio dujomis, bet ir toliau anglys bus jos pagrindinis energijos šaltinis. Nauja įgyta gerovė nuo 2003 metų keturgubai padidino automobilių skaičių keliuose. Jau 20 Kinijos miestų pakliūva į 30 labiausiai užterštų pasaulio miestų sąrašą. Valdžia imasi gamtosaugos projektų, nuo 2005-ųjų padvigubino vėjo jėgainių pajėgumą, ėmė taikyti teisinius ir kitus reguliatorius, bet vietos lygiu šios pastangos liko gana fragmentiškos. Kinijoje 480 mln. žmonių vis dar neturi sanitarinių patogumų, o beveik 120 mln. gyvena be vandens.

Lūkesčių didėjimas

Kinai tapo turtingesni ir labiau išsilavinę, o tai drastiškai pakeitė jų lūkesčius. Jiems nebepakanka, kad naujoji lyderių karta vadovautų ekonomikai, kuri kuria darbo vietas ir gerovę. Kinijos gyventojai nori geresnių paslaugų ir daugiau laisvių. Kasmet šalies universitetus baigia daugiau kaip 6 mln. žmonių - šešiskart daugiau negu 1998-aisiais. Daugiau kaip 500 mln. žmonių naudojasi internetu, išmanieji telefonai aktyvina visuomenę ir kartais protestus. Nors kinai tapo turtingesni, bet nebūtinai labiau patenkinti. Daugelis mato, kad kiti gyvena dar geriau.

Demografija

Kinijoje gimstamumas - vienas mažiausių pasaulyje, daugiausia dėl vieno vaiko politikos, apribojančios miestiečių šeimas iki vieno vaiko. Rezultatas - Kinijoje nuolat mažėja jaunų žmonių, kurie apmokėtų pensijas ir sveikatos apsaugą vis daugėjančiai vyresnių gyventojų armijai. Netrukus Kinija turės daugiau senjorų nei Europos Sąjunga. Vieno vaiko politika sukūrė tam tikrų anomalijų. Kai kurie tėvai nori tik berniukų, todėl jau dabar 120 berniukų gimimų tenka tik 100 mergaičių. 2020 metais Kinijoje bus 24 mln. viengungių vyrų, kuriems nebus potencialių partnerių moterų. Akademikai ragina atsisakyti vieno vaiko politikos, bet partijos viršūnėse apie tai nekalbama, nes bijoma gyventojų sprogimo.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"