TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Naujųjų metų priesakai pasaulio vadovams

2011 01 04 0:00
B.Obama: krizių šleifas nepaleis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žurnalas "The Foreign Policy" susimąstė, ko šiais naujaisiais metais turėtų imtis valstybių vadovai, tokie kaip Barackas Obama, Vladimiras Putinas, Hu Jintao bei kiti, ir kodėl kai kurių dalykų jie tikrai nedarys.

Barackas Obama

Paversti 2011-uosius galimybių, o ne krizės metais.

Pirmąją B.Obamos prezidentavimo kadencijos pusę jo administracijai daugiausia teko reaguoti į krizes: naujas arba paveldėtas. Ir šiais metais padėtis veikiausiai nelabai pasikeis, tad B.Obama turėtų susitelkti į tai, kas pozityvu. Vadinasi, jam derėtų surengti susitaikymo vizitus į Europą bei Lotynų Ameriką - regionus, kurie liko primiršti dėl Artimųjų Rytų ir Azijos šalių, dominavusių darbotvarkėje. B.Obamai derėtų atrišti rankas žmogaus teisių gynėjams savo administracijoje ir ratifikuoti Kongrese laisvosios prekybos sutartis su JAV sąjungininkėmis Kolumbija bei Pietų Korėja.

Kita vertus, krizės niekur nesitraukia. JAV kariai toliau žūva Afganistane, ir B.Obama vis tiek sulauks kritikos, net jei kitą vasarą pradės vykdyti karių išvedimo programą. Kuo ilgiau Izraelis ir Palestina nesusitars dėl sienų, tuo labiau tols dviejų valstybių sprendimas. B.Obamai šie metai žada daugybę rūpesčių.

Hu Jintao

Įrodyti, kad Kinija nebijo kritikos.

Kinija, labai prastai pasirodžiusi dėl "Google" cenzūros, reaguodama į Nobelio taikos premiją įkalintam disidentui Liu Xiaobo, užbaigė metus dar prasčiau. Kita vertus, Komunistų partija pastaraisiais dešimtmečiais pasiekė ekonominį stebuklą, kuris padėjo ištraukti dešimtis milijonų žmonių iš skurdo, o tai - pakankamas pagrindas žmonių pasitikėjimui. Tad kodėl 2011-aisiais nepademonstravus, kad Kinija nebijo kritikos, ir nesušvelninus išraiškos laisvės apribojimų? Tačiau tai nenutiks, nes dabartinė sistema daugiau ar mažiau veikia. Kol Kinijos ekonomika augs, visuomenė tylės, o kitos šalys nuolaidžiaus Pekinui ir užmerks akis į žmogaus teisių pažeidimus, Hu Jintao ir kitiems Kinijos vadovams nėra jokio reikalo keisti savo elgesį.

Vladimiras Putinas

Duoti progą Dmitrijui.

Tikėtis, kad autoritariškas Rusijos premjeras per vieną naktį pavirstų demokratu, tikrai neverta, bet jis galėtų leisti prezidentui Dmitrijui Medvedevui realiai valdyti šalį. Yra ženklų, jog gavęs tokią progą technokratas D.Medvedevas galėtų pamėginti įgyvendinti kai kurias būtinas liberalias reformas nesupurtydamas galingo elito ir nepakenkdamas V.Putinui. Tačiau V.Putinas to nedarys, nes tai neįeina į jo planą. Iš visko sprendžiant, premjeras ketina grįžti į prezidento kėdę 2012-aisiais, tad šiemet jis veiks dar aktyviau.

Silvio Berlusconi

Laiku pasitraukti.

Nepaprasta 74 metų Silvio Berlusconi politinė saga, regis, gali baigtis dviem būdais: arba jis valdys, kol numirs, kad išsaugotų teisinį neliečiamumą, arba bus išstumtas iš pareigų ir teisiamas - kaltinimų Italijos premjerui netrūksta. Jei būtų protingas, S.Berlusconi turėtų pasirūpinti susitarimu su opozicija dėl savo pasitraukimo mainais į teisminio persekiojimo nutraukimą. Visa bėda ta, kad S.Berlusconi nepasitiki teisėjais ir, beje, teismai - vienintelė Italijos valdžios sritis, kurioje jis neturi draugų. Tą pačią akimirką, kai taps paprastu piliečiu, jis atsidurs teisiamųjų suole. Premjero kėdę S.Berlusconi vertina tarsi savo prigimtinę teisę ir be kovos nepasiduos.

Davidas Cameronas

Šiek tiek atleisti vadžias.

D.Cameronas pernai įgyvendino viską, ką buvo žadėjęs vykdydamas griežtą taupymo programą, bet dėl to į gatves išėjo jauni britai - tie vaizdai atgaivino septintojo dešimtmečio jaunimo protestų prisiminimus. Jei vyriausybė toliau taikys griežtas priemones, D.Cameronas rizikuoja sunaikinti savo trapią koaliciją su liberalais demokratais ir net prarasti savo partijos paramą. Jau pats laikas D.Cameronui įrodyti, kad jis mato plačiau, ne tik taupymą ir mažinimą. Galbūt vertėtų pradėti nuo imigracijos. Didžioji Britanija seniai susiduria su musulmonų imigrantų radikalizacijos problema, tad šių žmonių integravimas galėtų tapti svarbiausiu D.Camerono vyriausybės prioritetu. Tačiau tam trukdys ekonominės ir biudžeto problemos bei visuomenės troškimas dar labiau suvaržyti imigracijos taisykles.

Benjaminas Netanyahu

Mąstyti globaliai.

Vargu ar Izraelio premjeras norėtų įeiti į istoriją kaip politikas, pasisakęs prieš taikos susitarimą ir numarinęs dviejų valstybių idėją. B.Netanyahu šiais metais derėtų siekti galutinio susitarimo dėl sienų, kol palestiniečiai vienašališkai nepaskelbė nepriklausomos valstybės. Dėl to B.Netanyahu teks susiremti su savo paties kabineto kietosios linijos šalininkais ir galingu naujakurių judėjimu Vakarų krante bei įtikinti skeptiškąją visuomenės dalį. B.Netanyahu koalicija priklausoma nuo prieštaringojo Avigdoro Liebermano kraštutinių dešiniųjų "Mūsų namai - Izraelis" partijos, ir kol kas premjeras tikrai nenorės rizikuoti savo vyriausybės likimu palestiniečių naudai.

Hugo Chavezas

Imti pavyzdį iš Lulos.

Venesuelos prezidentui derėtų įdėmiau pažvelgti į pietus, kur turėdamas didžiausius pasaulyje populiarumo reitingus prezidentavimą baigė Brazilijos vadovas Luizas Inacio Lula da Silva. H.Chavezas galėtų perimti kolegos praktinio populizmo, derinančio dosnias socialines programas su parama prekybai ir privačiai pramonei bei vykdančio nepriklausomą užsienio politiką be antiamerikietiško atspalvio, stilių. Tačiau vietoj to H.Chavezas pasirinko senamadišką Lotynų Amerikos kairumą ir įstūmė savo šalį į ekonominį vargą bei vis didesnę tarptautinę izoliaciją. Galbūt dar nevėlu Bolovaro revoliucijos karžygiui sušvelninti sąlygas privačiai pramonei ir politikos priešininkams bei leisti savo šaliai tapti reikšminga Lotynų Amerikos jėga. Tačiau politines reformas Venesueloje paprastai lemia naftos kainos - reformų reikia, kai jos krinta, o dabar nafta kaip tik brangi.

Mahmoudas Ahmadinejadas

Būti kietakakčių reformatoriumi.

Būtų labai ironiška, jei žmogus, tapatinamas su kietos linijos islamo režimu Irane, imtųsi tą režimą ardyti. Nors yra ženklų, kad prezidentas nesutaria su Irano dvasininkais - jiems nepatiko vien tai, kad jis kalbėjo apie "Irano", o ne "Islamo" minties mokyklą, -vargu ar jis pavers konservatyvius savo šalininkus judėjimu, galinčiu mesti iššūkį dominuojančiai Irano teokratijai. Mat būtent įtakingiems Irano dvasininkams M.Ahmadinejadas skolingas už paramą per praėjusių metų rinkimų krizę.

Kim Jong Ilas

Nepradėti karo.

Iki šiol Kim Jong Ilas visuomet gebėjo įkaitinti įtampą Korėjos pusiasalyje iki kraštutinumo ir galiausiai paskutinę minutę grįžti prie derybų stalo užsigarantavus ir švelnesnes sankcijas, ir užsienio pagalbą. Tačiau šiuokart jis galėjo nueiti per toli. Paskandinęs Pietų Korėjos "Cheonan" karo laivą ir apšaudęs Jonpjongo salą jis pastūmėjo Pietų Korėjos prezidentą Lee Myung Baką atsakyti tuo pačiu. Taigi bet kokie nauji Pchenjano kariniai veiksmai nuo šiol gali reikšti naują karą. Galų gale Kimas turėtų savo paties šeimos labui gerokai sušvelninti retoriką. Tačiau būtinybė laimėti naujas karines pergales įpėdiniui, kuriuo tapo Kimo jauniausiasis sūnus, gali lenkti Šiaurės Korėją į tolesnes provokacijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"